Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė
Dirbtinis intelektas (DI) tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, sparčiai keičiančia ir darbo rinką. Nepaisant amžiaus, profesijos ar pareigų, didžioji dalis žmonių jau susiduria su DI augančiu vaidmeniu.
Šiuo metu technologijų raida suteikia galimybę pereiti prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos, stiprinant šalies konkurencingumą ir darbuotojų kompetencijas. Remiantis naujausiais Eurostato ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, svarbu įvertinti skaitmeninius įgūdžius, finansinį raštingumą ir DI technologijų naudojimą darbo rinkoje.
Pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai – būtina sąlyga dalyvauti šiuolaikinėje ekonomikoje
Europos Sąjunga (ES) siekia, kad iki 2030 m. bent 80 proc. ES gyventojų (16–74 m.) turėtų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Tai apima gebėjimą atlikti bent po vieną užduotį penkiose srityse: informacijos ir duomenų raštingumo, bendravimo ir bendradarbiavimo, skaitmeninio turinio kūrimo, saugumo ir problemų sprendimo. Šie įgūdžiai būtini darbo rinkoje, naudojantis elektroninėmis paslaugomis, mokantis visą gyvenimą ir didinant ekonomikos konkurencingumą bei socialinę įtrauktį, siekiant sumažinti skaitmeninę atskirtį.
Lietuvos skaitmeniniai įgūdžiai gerėja, tačiau atotrūkis nuo ES išlieka
Nors 2025 m. 93 proc. ES gyventojų naudojosi internetu bent kartą per savaitę, net 40 proc. neturėjo pagrindinių ar aukštesnio lygio skaitmeninių įgūdžių. Situacija ES gerėja: 2021 m. 46 proc. gyventojų neturėjo tokių įgūdžių. ES lyderės, kuriose daugiau nei 80 proc. gyventojų turi pagrindinius ar aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius, yra Nyderlandai (83,6 proc.), Airija (82,8 proc.), Danija (81,5 proc.) ir Suomija (81 proc.). Lietuva (53,8 proc.) atsilieka nuo ES vidurkio (60,4 proc.) – 2025 m. 46,2 proc. gyventojų neturėjo bent pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. 2021 m. šis rodiklis siekė 51,2 proc.
Lietuvos atsilikimas gali būti siejamas su darbo rinkos ypatumais, nes lyderiaujančiose šalyse didesnė ekonomikos dalis grindžiama žiniomis ir technologijomis, o darbuotojai nuolat tobulina savo įgūdžius. Ilgalaikės investicijos į skaitmeninį švietimą, kaip Suomijoje, Danijoje, Nyderlanduose ir Airijoje, prisidėjo prie aukšto skaitmeninio raštingumo visose amžiaus grupėse. Nors Lietuvoje skaitmeninės kompetencijos vis dar nėra pakankamos.
Mokymasis visą gyvenimą yra svarbus rodiklis. 2025 m. didžiausią 18–64 metų gyventojų dalį ES, dalyvaujančią mokymosi visą gyvenimą veiklose, turėjo Švedija (41,9 proc.), Danija (35,6 proc.), Suomija (32,7 proc.) ir Nyderlandai (32,4 proc.). Lietuvoje šis rodiklis 2025 m. buvo žemiau ES vidurkio (19,8 proc.) – tik 15 proc. 18–64 metų gyventojų buvo įsitraukę į mokymosi visą gyvenimą procesą.
Mažas įsitraukimas į mokymosi visą gyvenimą veiklas tiesiogiai veikia ir skaitmeninių įgūdžių lygį. Šalys, kuriose mokymasis visą gyvenimą yra plačiai paplitęs, pavyzdžiui, Danija, Suomija, Nyderlandai, paprastai pirmauja ir pagal gyventojų skaitmeninius įgūdžius.
Skaitmeninė ekonomika reikalauja ne tik technologijų, bet ir finansinių gebėjimų
Finansinis raštingumas yra dar vienas iššūkis. 2023 m. Lietuvos bankas, taikydamas EBPO metodiką, nustatė, kad lietuvių finansinio raštingumo indeksas sudarė 56,1 proc. (100 proc. skalėje), o tai mažiau nei EBPO šalių vidurkis (62,7 proc.). Lietuva taip pat atsiliko nuo Baltijos šalių (Latvija – 58,6 proc., Estija – 67,2 proc.). Tai rodo, kad lietuviams trūksta finansinių žinių, tinkamos elgsenos ir racionalaus požiūrio.
ES kontekste finansinio raštingumo lyderės yra Vokietija (76 proc.) ir Airija (70 proc.). Šių šalių gyventojai geba kasdienėje veikloje valdyti pajamas, santaupas, riziką ir ilgalaikius finansinius tikslus.
Daugiau kaip trečdalis ES gyventojų naudojo generatyvinio DI įrankius
2025 m. 35 proc. ES gyventojų, kurie per pastaruosius 3 mėnesius naudojosi internetu, naudojo generatyvinio DI įrankius. Lietuva lenkia ES vidurkį – čia DI naudojosi 41,3 proc. gyventojų. Lyderės šioje kategorijoje – Graikija (49,5 proc.), Estija (49,2 proc.), Danija (48,6 proc.) ir Malta (48,4 proc.). Estijos rezultatas siejamas su ilgalaike skaitmenizacijos strategija, o Danijos lyderystė – su aukštu skaitmeninių įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą lygiu.
Tarp 16–24 m. jaunuolių Lietuvoje DI technologijas naudoja 74,6 proc. (ES vidurkis – 64,6 proc.). Tačiau tarp 55–74 m. gyventojų Lietuvoje DI technologijas naudojo tik 11,3 proc. (ES vidurkis – 13,9 proc.), o tai rodo didelį technologijų atotrūkį tarp kartų. Skaitmeninis, finansinis raštingumas, lankstumas, inovatyvumas ir gebėjimas mokytis visą gyvenimą yra pagrindiniai šiuolaikiniai įgūdžiai.
DI technologijos dažniau naudojamos asmeniniams poreikiams nei darbui. 2025 m. Lietuvoje asmeniniams tikslams DI naudojosi 36,2 proc. gyventojų (darbui – 21,1 proc.; mokymuisi – 10,1 proc.).
DI technologijų naudojimas įmonėse: Lietuva juda į priekį
2025 m. 21,3 proc. Lietuvos įmonių naudojo DI technologijas (2024 m. – 8,8 proc.), šiek tiek daugiau nei ES vidurkis (20 proc.). Dažniausi DI naudojimo tikslai: rašytinės kalbos analizė (16 proc.), paveikslėlių, vaizdo ar garso medžiagos generavimas (11,5 proc.) ir darbo procesų automatizavimas (8,7 proc.).
2025 m. DI technologijas naudojančių įmonių lyderės – Danija (42 proc.), Suomija (37,8 proc.), Švedija (35 proc.) ir Belgija (34,5 proc.). Šių šalių lyderystės priežastys susijusios su aukštu skaitmeninės ekonomikos išsivystymu, inovacijų kultūra ir kvalifikuotų specialistų prieinamumu. Lietuvos verslas juda teisinga kryptimi, tačiau DI dar nėra kasdienis įrankis daugumai įmonių.
Technologijų amžiuje – aukštesnė švietimo kartelė
Darbuotojas, norintis konkuruoti darbo rinkoje, privalo efektyviai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, įskaitant DI. Loginis ir kritinis mąstymas, gebėjimas priimti racionalius sprendimus, finansinis ir skaitmeninis raštingumas aukštesniu nei baziniu lygiu yra būtini. Lietuvos švietimo sistema turi atsižvelgti į šiuolaikines realijas ir ugdyti profesionalus, kurių žinios ir kompetencijos prisidėtų prie šalies ekonomikos augimo.
