Rugsėjo pradžioje Druskininkuose duris atvers po didžiosios rekonstrukcijos atnaujintas apgyvendinimo kompleksas „Comfort+“ ir registratūra, priklausantys „Eglės sanatorijai“, Baltijos šalių medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo lyderei. Bendra rekonstrukcijos projekto vertė siekia 35 mln. eurų.
Pasak „Eglės sanatorijos“ Ūkio padalinio vadovo Tomo Žemaičio, moderniame sanatorijos aplinkoje svarbi ne tik estetika, bet ir jos poveikis žmogaus savijautai. Jis akcentuoja, kad „geriausi inžineriniai sprendimai dažnai yra nematomi“, o pagrindinis tikslas – sukurti komfortą, kurį žmogus tiesiog jaučia, nes jis nereikalauja dėmesio.
Mikroklimatas ir jo įtaka savijautai
Rekonstrukcijos metu ypatingas dėmesys skirtas stabiliam mikroklimatui „Comfort+“ korpusuose: tolygiam šilumos paskirstymui, efektyviam vėdinimui, oro kokybės kontrolei ir energiniam efektyvumui. Sanatorijos aplinkoje šie aspektai itin svarbūs, nes svečio savijautą formuoja ne tik procedūros ir poilsis, bet ir aplinkos sąlygos.
„Eglės sanatorijos“ eksploatacijos projektų vadovas Ramūnas Poškevičius teigia, kad sanatorijoje mikroklimato sprendimai turi padėti svečiui kokybiškai ilsėtis ir atgauti jėgas. Jis pabrėžia, kad netinkama temperatūra ar prastas oras gali kelti papildomą įtampą, todėl stabilumas ir minimalūs temperatūros svyravimai yra būtini siekiant palengvinti atsipalaidavimą.
Viena svarbiausių rekonstrukcijos inovacijų – moderni vėdinimo ir oro kokybės kontrolės sistema, užtikrinanti nuolatinį šviežio oro tiekimą, filtravimą, CO₂ lygio stebėseną bei teršalų ir kvapų šalinimą. Sistema veikia panašiai kaip „plaučiai“ pastate, aprūpindama patalpas šviežiu oru be skersvėjų, triukšmo ar juntamų oro srautų, taip išvengiant uždaros patalpos pojūčio ir diskomforto.
Vėsinimui pasirinkta vandens pagrindu veikianti sistema, pakeičianti tradicinę freoninę. Šis sprendimas leidžia palaikyti stabilesnę temperatūrą, mažinti jos svyravimus, išvengti tiesioginių šalto oro srautų ir užtikrinti tylesnį sistemos veikimą, sukuriant natūralios, tolygios vėsos pojūtį be aštrių temperatūros pokyčių.
Pastatas, prisitaikantis prie žmonių
Apšvietimas projektuojamas atsižvelgiant į žmogaus biologinį ritmą, siekiant maksimaliai išnaudoti natūralią šviesą ir pritaikyti dirbtinį apšvietimą prie paros meto. Toks cirkadinis apšvietimas gali padėti lengviau pereiti iš aktyvumo į poilsio būseną, nes šviesa turi tiesioginį poveikį žmogaus nuotaikai, gebėjimui susikaupti ar atsipalaiduoti.
Visos pagrindinės „Comfort+“ sistemos – šildymas, vėdinimas, vėsinimas ir apšvietimas – integruotos į bendrą pastato valdymo platformą. Ši platforma leidžia stebėti pastato užimtumą ir žmonių srautus, automatiškai koreguojant parametrus, taip užtikrinant, kad pastatas prisitaikytų prie žmonių poreikių.
„Sanatorijoje negalima taupyti komforto sąskaita. Tikslas – naudoti energiją protingai, kad komfortas išliktų aukštas, o sistemos neveiktų pertekliniais režimais“, – teigia R. Poškevičius. Pastato reakcija į realų poreikį padeda išvengti energijos eikvojimo šildymui, vėsinimui ar vėdinimui ten, kur tuo metu nėra poreikio.
Technologijos fone
Nors diegiama daug modernių technologinių sprendimų, siekiama, kad erdvė neatrodytų sterili ar pernelyg techniška. Technologijos veikia diskretiškai, kuriant ramybės, natūralių medžiagų ir jaukumo atmosferą. Inžineriniai sprendimai yra paslepiami, o svečias patiria tik rezultato – švaraus oro, malonios temperatūros, tinkamos šviesos ir tylos – teikiamą naudą.
R. Poškevičius priduria, kad po rekonstrukcijos „Comfort+“ siekia tapti pavyzdžiu, kaip technologinis tikslumas gali derėti su jaukumu sveikatinimo erdvėje. Jis ne tik suteikia apgyvendinimą, bet ir tampa aktyvia sveikatinimo proceso dalimi, kasdien nepastebimai gerindamas žmogaus savijautą. Šiuolaikinė sanatorija, pasak jo, turi „gydyti ir pačia erdve“, užtikrinant gerą savijautą nuo pirmo įkvėpimo iki ramaus miego.
