Baigdamas eiti ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas iki bus paskirta XXI Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Edvinas Grikšas dėkoja visai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos komandai už profesionalų darbą ir pasiektus rezultatus. Pasak jo, per pastaruosius 8,5 mėnesio kartu siekta ne tik spręsti kasdienius ekonomikos politikos klausimus, bet ir stiprinti ilgalaikius Lietuvos konkurencingumo pagrindus. „Mūsų tikslas buvo kurti valstybę, kuria pasitiki investuotojai, verslas ir tarptautiniai partneriai“, – sako laikinai ekonomikos ir ministro pareigas nuo šiandien einantis Edvinas Grikšas.
Vienu svarbiausių šio laikotarpio darbų tapo naujo ekonomikos transformacijos modelio „3i“ – Inovacijos, Investicijos ir Institucijos – parengimas ir įgyvendinimo pradžia. Šis modelis nustatė kryptį Lietuvos ekonomikos augimui, orientuotam į aukštos pridėtinės vertės sektorius, dirbtinio intelekto sprendimus, gynybos pramonę, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, regionų konkurencingumo stiprinimą bei biurokratinių kliūčių mažinimą.
Per XX Vyriausybės darbo laikotarpį paskelbta apie devynis naujus investicinius projektus, kurių bendra vertė siekia 607,6 mln. eurų. Lietuvą savo plėtrai pasirinko tokios tarptautinės bendrovės kaip „Rheinmetall“, „Checkout.com“, „Icelandair“ ir „Royal Cosun“, investuojančios gynybos, finansinių technologijų, aviacijos, biotechnologijų ir pažangios gamybos srityse.
Taip pat suteikti penki stambaus projekto statusai bendrovėms „Vilniaus paukštynas“, „Vli Timber“, „Light Conversion“, „Grigeo“ ir „FT Board“.
Ypatingas dėmesys skirtas regionų ekonomikos stiprinimui. Vien per pirmąjį 2026 metų pusmetį regionuose paskelbtų stambių investicijų vertė pasiekė 251 mln. eurų. Tarp didžiausių projektų – 190 mln. eurų vertės investicija Marijampolės rajone, 39,1 mln. eurų investicija Jonavos rajone ir 21,9 mln. eurų investicija Kaišiadorių rajone.
Regionų augimui papildomai numatytos tikslinės priemonės, kurių vertė viršija 81 mln. eurų. Jos apima investicijas į dirbtinio intelekto sprendimus, startuolių ekosistemą, investicines teritorijas, transporto ir energetikos infrastruktūrą bei turizmo plėtrą. Taip pat pradėti naujų pramonės parkų steigimo darbai Plungėje, Utenoje ir Telšiuose.
Svarbus dėmesys skirtas ir vietos kapitalo investicijoms. Surengta daugiau nei 100 susitikimų su Lietuvos įmonėmis, siekiant skatinti jų plėtrą ir investicijas šalyje. Taip pat išplėsta „Investuok Lietuvoje“ veikla, daugiau dėmesio skiriant ne tik užsienio investicijų pritraukimui, bet ir vietos verslo augimui.
Reaguodama į geopolitinius iššūkius ir energijos kainų svyravimus, ministerija kartu su partneriais parengė 100 mln. eurų vertės ILTE tiesioginių paskolų priemonę verslui. Taip pat Lietuva pirmoji Europos Sąjungoje kreipėsi į Europos Komisiją dėl laikinojo komunikato inicijavimo, siekiant padėti paveiktiems verslo sektoriams.
Toliau plečiamas bendradarbystės centrų „Spiečiai“ tinklas. 2026 metais nauji centrai atidaromi Mažeikiuose, Šakiuose, Lazdijuose, Šalčininkuose ir Anykščiuose. Iki metų pabaigos Lietuvoje veiks 20 tokių centrų. Taip pat parengta Sidabrinės ekonomikos verslumo akceleravimo programa, skirta skatinti vyresnio amžiaus gyventojų ekonominį aktyvumą ir verslumą regionuose.
Per šį laikotarpį sustiprintas ir Lietuvos eksporto potencialas. Atnaujintas prioritetinių eksporto rinkų sąrašas, išplėstos tarptautinių inovacijų partnerystės kryptys bei sukurtos naujos galimybės Lietuvos verslui ir mokslo institucijoms veikti globaliose rinkose.
Technologijų ir inovacijų srityje pradėtas pirmosios Baltijos šalyse dirbtinio intelekto gamyklos „LitAI“ steigimo procesas. Projektas kurs nacionalinę dirbtinio intelekto infrastruktūrą ir sudarys sąlygas verslui, mokslui bei viešajam sektoriui naudotis pažangiausiomis technologijomis.
Lietuva taip pat tapo viena pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių diegiant inovacijų reguliacines smėliadėžes. Inovacijų agentūros administruojama dirbtinio intelekto smėliadėžė suteikia įmonėms galimybę saugiai testuoti naujus sprendimus ir pasirengti Europos Sąjungos dirbtinio intelekto reglamento reikalavimams.
Šiuos pokyčius patvirtina ir Europos Komisijos 2026 metų Skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita. Joje fiksuotas 143 proc. išaugęs dirbtinio intelekto technologijų naudojimas Lietuvos versle, gerėjantys debesijos ir duomenų analitikos rodikliai, aukštas mažųjų ir vidutinių įmonių skaitmenizacijos lygis bei visuotinė 5G ryšio aprėptis.
Šie rezultatai rodo, kad Lietuva nuosekliai stiprina savo konkurencingumą, kuria aukštos pridėtinės vertės ekonomiką ir tvirtina savo, kaip inovatyvios, modernios ir investicijoms atviros valstybės, pozicijas Europoje.
