Moksleiviai skaičiuoja paskutines savaitės iki vasaros atostogų. Kaip ir kasmet, viena populiariausių vaikų užimtumo formų vasarą – stovyklos. Šiemet Lietuvoje populiarėja dienos stovyklos, kurias tėvai renkasi ne tik dėl vaikų priežiūros, bet ir dėl socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymo. Vis dėlto, ekspertė pabrėžia, kad nors stovyklos gali ugdyti savarankiškumą, padėti atrasti naujų pomėgių ir draugų, pernelyg intensyvus vasaros planų grafikas gali sukelti nuovargį ir emocinį išsekimą.
Organizacijos „Mostai“ socialinių programų plėtros vadovė Roberta Avramenko pataria tėvams planuojant vaikų vasarą atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, įtraukti jį į sprendimų priėmimą ir nepamiršti užtikrinti pusiausvyrą tarp organizuotų veiklų, poilsio bei kokybiško laiko su šeima.
– Kokios yra šių metų vaikų vasaros stovyklų tendencijos?
Vasaros stovyklų pasiūla šiandien labai plati: nuo teminių ir įgūdžius ugdančių iki pramoginių. Kainos taip pat svyruoja nuo savivaldybių remiamų iki itin brangių. Pastaruoju metu ypač populiarėja dienos stovyklos, kurias renkasi tėvai norėdami užtikrinti vaikų užimtumą ir saugumą dienos metu, nes vakare vaikai grįžta namo. Tėvai stovyklas vis dažniau vertina ne tik kaip priežiūros, bet ir kaip vaikų ugdymo, socialinių įgūdžių stiprinimo galimybę.
– Kaip dažnas ir intensyvus užimtumas vasarą veikia vaikų emocinę savijautą ir poilsio poreikį?
Per didelis vaiko užimtumas gali neleisti jam pailsėti. Nors vasara siejama su galimybėmis tobulėti, vaikams taip pat yra labai svarbus laisvas laikas, nuobodulys ir galimybė pabūti be nuolatinio plano ar spaudimo. Vaikai yra skirtingi – vieniems reikia intensyvumo ir bendravimo, kitiems – daugiau ramybės. Svarbiausia tėvams stebėti patį vaiką: ar po veiklų jis grįžta įkvėptas, ar pavargęs, irzlus bei emociškai išsekęs.
Per didelis užimtumas gali kelti įtampą, nuovargį, mažinti motyvaciją ir kurti jausmą, kad vaikas nuolat turi „kažką pasiekti“. Subalansuota vasara, kurioje yra ir veiklų, ir poilsio, padeda atkurti emocines jėgas, stiprina savijautą ir leidžia vaikui į naujus mokslo metus grįžti pailsėjusiam. Taip pat reikėtų nepamiršti laiko skirti šeimai – kartu stovyklauti, žygiuoti, maudytis ežere.
– Kada vasaros stovyklos yra naudingos, o kada jos tampa papildomu stresu ar pervargimu vaikui?
Stovyklos yra puiki terpė atrasti draugų, išmokti kažko naujo. Tačiau stresas atsiranda, kai stovyklų yra per daug arba jos pradedamos iškart po mokslo metų. Daugelis vaikų ir paauglių norėtų pailsėti bent savaitę po mokyklos. Papildomu stresu gali tapti prievartinis siuntimas į stovyklą prieš vaiko valią. Taip pat svarbu atsižvelgti į paauglių poreikį laiką leisti su draugais – vienų siuntimas į stovyklas, kai jie norėtų keliauti kartu, gali kelti neigiamas emocijas.
– Kokius emocinius ir socialinius privalumus gali suteikti stovyklos?
Stovyklos vaikams ir paaugliams suteikia daugiau savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi, padeda išeiti iš įprastos aplinkos. Jose vaikai mokosi bendrauti su naujais žmonėmis, prisitaikyti prie grupės, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti – tai ypač svarbu tiems, kurie daug laiko praleidžia prie ekranų ar turi mažiau gyvo bendravimo. Stovyklos padeda atrasti naujų pomėgių, sustiprinti socialinius įgūdžius ar suteikti daugiau drąsos, tampa erdve, kur vaikai jaučiasi laisvesni būti savimi.
– Ar vaikai iš tiesų nori vykti į stovyklas, ar sprendimą dažniausiai priima tik tėvai?
Būna visaip. Pastebima, kad vaikai ir paaugliai pastaruoju metu mažiau nori keliauti į stovyklas. Viena hipotezė – po karantino jie daugiau laiko leidžia prie ekranų, todėl jiems gali atrodyti keista kur nors važiuoti ar bendrauti su nepažįstamais vaikais. Kartais tėvai vaikų neišleidžia į stovyklas, tačiau retesniais atvejais jie slapta užrašo paauglį, nors šis to nenori ir net pyksta, kad nebuvo atsiklausta. Tokiu atveju tėvai daro klaidą, neįtraukdami vaiko į planavimą.
Taip pat pasitaiko, kad vaikas nori į pramoginę stovyklą, o tėvai – į įgūdžių (kalbos, verslo, sporto) ugdymo stovyklą.
– Kaip tėvai galėtų geriau įsiklausyti į vaikų emocinius poreikius planuojant vasaros veiklas?
Pirmiausia, reikėtų išgirsti vaiko poreikius ir tai, ką jam būtų įdomu nuveikti vasarą. Ruoštis galima nuo pavasario, įtraukiant ir paauglį į planavimą – pavyzdžiui, jam duoti užduotį atrinkti vieną ar dvi stovyklas. Galima pasiūlyti vežtis draugą ar draugę, ypač jei vaikas bijo nakvoti. Galima ieškoti dienos stovyklos arba trumpesnės savaitės stovyklos, pasidomėti stovyklos istorija, vertybėmis, atsiliepimais.
Svarbu ieškoti balanso tarp veiklų ir poilsio. Vasara neturėtų tapti dar vienais „mokslo metais pagal grafiką“. Rekomenduojama atsižvelgti į vaiko poreikius ir temperamentą: vieniems patinka intensyvus užimtumas, daug žmonių ir nuolatinė veikla, kiti greičiau pavargsta ir jiems reikia daugiau ramybės. Svarbu ne lyginti vaiką su kitais, o stebėti, kaip jis jaučiasi.
Renkantis stovyklas, svarbu galvoti ne tik apie naudą ar įgūdžius, bet ir apie vaiko emocinę savijautą. Kartais viena kokybiška, vaikui patinkanti stovykla duoda daugiau naudos nei kelios iš eilės. Geriausias vasaros planas yra tas, po kurio vaikas į rugsėjį grįžta ne pervargęs, o pailsėjęs, emociškai stabilesnis ir turintis gerų prisiminimų.
