„Dirbtinio intelekto reiškinio kontekste vienas iš pagrindinių šiandien kylančių klausimų – ką dabar reiškia būti žmogumi. Į ką verta investuoti, kad puoselėtume ne tik technologinį vystymąsi, bet ir žmogaus augimą“, – sako filosofijos studijas Vilniaus universitete baigęs agentūros „The Critical“ partneris ir strategijos komandos vedlys Dominykas Karpovič.
Su dviem kurso draugais po studijų VU Filosofijos fakultete įkūręs agentūrą, šiandien Dominykas dalinasi sukaupta patirtimi. Tai jis daro inovacijų filosofiją dėstydamas Lietuvos ir užsienio universitetuose, dalyvaudamas tarptautinėse verslo konferencijose, o neseniai sulaukė pasiūlymo diegti Butano Karalystės inovacijų ekosistemą. Pokalbyje su D. Karpovičiumi – apie tai, kodėl jis filosofiją laiko bene praktiškiausia disciplina, o legendinį Lietuvos filosofą Arvydą Šliogerį – vienu svarbiausių savo mokytojų.
Kaip siejasi filosofija ir jūsų veikla versle?
Mano veiklos pagrindas yra filosofija kaip reiškinys, iš kurio atsiveria du profesiniai laukai – strategija ir inovacijos. Remdamasis šiuo simboliniu trikampiu – filosofija, strategija ir inovacijos, kuriu įvairiuose kontekstuose: nuo sporto kultūros iki technologijų, nuo edukacijos iki ilgalaikių strategijų.
Agentūroje „The Critical“ esu partneris, atsakingas už strategijos komandos veikimą. Taip pat priklausau Vilniaus krepšinio klubo „Rytas“ patarėjų tarybai: esu atsakingas už bendruomenės būrimą ir įtraukimą, fanus, emocijas – „minkštąjį“ (angl. soft) poveikį. Esu įsteigęs verslų, kuriuose mano vaidmuo labiau patariamasis, kaip savininko arba partnerio. Dėstau inovacijų filosofiją, o naujausias mano profesinis iššūkis – pasiūlymas vadovauti Butano Karalystės inovacijų bei sporto ekosistemos transformacijoms ir dėstyti Karališkajame universitete. Apie inovacijų filosofijos dėstymą taip pat kalbuosi su Talino, Abu Dabio ir kitais universitetais.
Filosofija mano gyvenime yra fundamentas. Besimokant Lietuvoje būtent Arvydo Šliogerio perspektyva atvėrė kelią į filosofijos ir praktikos jungtį. Kur gyva yra svarbiau nei teisinga.
Kas yra inovacijų filosofija?
Inovacijų filosofija – tai sąmoningumo plėtimas inovacijų teritorijoje. Inovacijos pirmiausia yra perspektyva, įgalinanti integruoti į esamą pasaulį nauja. Tai kryptinga kontempliacijos, kūrybos ir integracijos sintezė. Tikra inovacija nepasiduoda mechanistiniam mąstymo modeliui. Ji reikalauja atsiverti kai kam daugiau nei esamas veikimo šablonas ar tinkamas standartas. Pavyzdžiui, demokratija kažkada buvo fundamentalus mąstymo pokytis, kurį galime įvardinti kaip metainovaciją. Kaip yra sakęs Davidas Lynchas, jei tavo sąmoningumas yra golfo kamuoliuko dydžio, tu ir pasaulį matysi tokiu pat akiračiu. Plečiantis sąmoningumui atsiranda kitoks matymo spektras, kuris reikalingas įvairiose veikimo srityse. Inovatoriai yra ne vien technologijų superžvaigždės, o neretai – kultūros sektoriaus darbuotojai ar edukatoriai, kuriantys ilgamečius bendruomeninius renginius ar atnešantys naują mąstymo modelį.
Kaip jums kilo mintis su kurso draugais steigti agentūrą?
Tais laikais – prieš daugiau nei dešimtį metų – verslo pasaulyje vyravo įsitikinimas, kad visas problemas galima išspręsti, pavadinkime, linijiniu būdu: taikant tam tikras skaičiavimo metodikas. Vis dėlto po truputį pradėjo formuotis supratimas (dabar tapęs paplitusia tendencija), kad verslas turėtų orientuotis į žmones, jų kultūras bei platesnę ekosistemą. Tad savo žodį galėjo tarti mokslai apie žmogų: istorija, filosofija, sociologija, antropologija ir pan. Kompetencijas, skirtas kokybiškam produktui pagaminti ir verslui valdyti, reikėjo jungti su kompetencijomis, leidžiančiomis pažinti žmonių pasaulius ir bendruomenes. Bet šios disciplinos vis dar buvo akademijoje arba laboratorijoje ir nelabai rado vietos versle, nevyriausybinėse organizacijose ir kitose labiau praktinio pobūdžio organizacijose.
Matydami šį tarpą su kurso draugais Eugenijumi Kaminskiu ir Žemartu Budriu įkūrėme konsultavimo įmonę. Tiesa, turėjome nueiti netrumpą kelią, nes reikėjo edukuoti rinką. Konsultavimas ne iš karto tapo mano pragyvenimo šaltiniu, iš pradžių dirbau kitus darbus, o agentūros veikla buvo tarsi misija. Labai prisidėjo Žemartas, turėjęs daug projektinės patirties. Vis dėlto įsitikinome, kad tokio pobūdžio paslauga reikalinga, nors galbūt ne tiek versle, kur svarbiausia buvo uždirbti kuo daugiau pinigų, bet Europos ir valstybės organizacijose, kuriose buvo orientuojamasi į poveikį. Valstybei svarbiausia, kad žmonės gyventų kokybiškai. Vėliau, susijungę su bendraminčiais iš dizaino sektoriaus, tapome viena lyderiaujančių ir į poveikį orientuotų agentūrų Šaurės Europos regione – „The Critical“.
Mes esame tyrimų, strategijos, dizaino, tvarumo ir komunikacijos domenus jungianti tarpdisciplininė agentūra. Iš esmės veikiame lauke nuo įžvalgos iki poveikio. Tai atsakomybės tiek atlikti taktinius rinkos darbus profesionaliai, tiek naviguoti organizacijas neapibrėžtumo situacijose. Siekiame, kad organizacijos matytų ne tik savo specializuotą sritį, bet ir visą kontekstą – suvoktų savo veiksmų poveikį kitiems laukams ar pasauliams. Jei sprendimas neša didelę ekonominę naudą, bet daro neigiamą poveikį socialiniu, kultūriniu ar aplinkosauginiu požiūriu, galbūt verta permąstyti balansą tarp ekonominės ir socialinė naudos, nes ilguoju laikotarpiu visi mes norime gyventi geriau, kokybiškiau, o tai lemia įvairūs aspektai.
Klausimas, kaip viską subalansuoti? Kaip rasti atspirties tašką kryptingam veikimui? Agentūroje turime išsigryninę „kontekstu grįstą mąstymą“ – metodą, kuris įgalina atsakingiau ir tiksliau keisti, kurti, transformuoti. Tai mūsų autorinis darbas, kuris jau dabar yra pristatomas ir mokomas plačiau visame pasaulyje. Šį metodą planuoju pasiūlyti ir diegiant inovacijas Butano Karalystėje. Jo šaknys – filosofijoje, nes jungia fenomenologiją, etiką, sisteminį mąstymą, dizainu grįstą mąstymą. Šioje kombinacijoje yra labai daug to, ko mes mokėmės universitete ir į ką vėliau gilinausi pats – M. Heiddegerio, A. Šliogerio ir kitų autorių minčių.
Ar palaikote ryšį su kitais studijų draugais, dėstytojais?
Kaip tik atnaujinome bendravimą su Mindaugu Gilaičiu, kuris dabar yra VU docentas ir kuruoja filosofijos bakalauro studijas. Norėtume kitą pavasarį Filosofijos fakultete pradėti praktikos kursą, skirtą studijose gaunamoms žinioms įprasminti. Man studijuojant labai trūko praktinio aspekto. Filosofijos praktika dažniausiai suprantama kaip akademinis darbas, tačiau egzistuoja daug platesnis veiklų spektras – darbas su duomenimis, žmonių organizacijų kultūromis ir pan. Toks platesnis požiūris yra paplitęs Skandinavijoje. Taip pat didelę įtaką mokantis universitete darė prof. Alvydas Jokubaitis, su kuriuo vis dar palaikome ryšį, prof. Jonas Dagys.
Kodėl apskritai rinkotės studijuoti filosofiją?
Buvo keletas paskatų, kurias galėčiau logiškai pagrįsti atsigręžęs atgal. Nuo mažų dienų į pasaulį žvelgiau iš ne visai standartinės perspektyvos, dažnus socialinius reiškinius matydavau ne kaip savaime suprantamus, bet sukurtus žmonių sutarimo pagrindu. Kiek pamenu, penktoje klasėje parašiau rašinėlį apie pinigus kaip apie žmonių sugalvotą priemonę įprasminti savo gyvenimo kasdienybę. Kita vertus, svajojau apie Jungtinių Tautų diplomato karjerą, norėjau keliauti ir man atrodė, kad filosofija suteikia tam gerą pagrindą. Iš pradžių mąsčiau apie VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, bet jis tuo metu buvo labai populiarus ir man atrodė, kad į jį stoja tik kostiumuoti snobai, o filosofai daug laisvesni. Dabar manau, kad tuo metu įvardinta laisvė – ta kita perspektyva – yra dar didesnis snobizmas, kurį pasirinkau stodamas į filosofiją. Taigi tiesiog, matyt, norėjau būti išskirtinis.
Ką gali duoti filosofinis išsilavinimas? Kokia jo vertė, nauda?
A. Šliogeris sakydavo, kad filosofija yra maksimaliai nenaudinga veikla. Aš savo studentams sakau, kad tai yra bene praktiškiausia disciplina, nes ji yra apie tavo gyvenimą iš esmės. Kas gali būti praktiškiau už tavo pasaulį, kuris yra arčiausiai tavęs? Visa kita – paskui. Nuo filosofijos verta pradėti ir su ja labai vertinga būti, nes ji atveria pamatinius principus, kuriais remiasi kiekvieno pasaulis kaip reiškinys.
Filosofija įgalina mąstyti principiniu lygmeniu. Kai turime išspręsti problemą, ypač neapibrėžtumo situacijoje, reikia atpažinti iššūkį lemiančius veiksnius, mąstyti strateginiu lygmeniu ir numatyti ilgalaikį poveikį. Man atrodo, tai yra gebėjimai, kuriuos gauni studijuodamas filosofiją ir išsineši į gyvenimą. Jie leidžia priimti tikslesnius sprendimus, o ne vadovautis paviršiniais įspūdžiais – „o, gerai atrodo, gerai skamba“ – ar populiariomis tendencijomis. Gebi greičiau ir aiškiau suvokti, kas vyksta, ir rinktis adekvatesnį veikimą. Netgi kurti inovacijas, projektus, kurie atsispirs nuo aiškiai artikuliuoto principinio lygmens.
Galbūt dėl to mūsų agentūros pasiūlytos strategijos, pavyzdžiui, kultūros srityje, valstybiniame sektoriuje, pripažįstamos kaip etaloninės. Su „The Critical“ labai plačiai veikiame kultūros, valstybinių strategijų, Europos tvarumo, didelių organizacijų pokyčių teritorijose ir esame užsitarnavę didelį pasitikėjimą. Sakyčiau, iš dalies dėl gylio, kurį atskleidžiame. Mūsų darbo rezultatus tiek matote, tiek patiriate kasdien.
Dirbtinio intelekto reiškinio kontekste vienas iš pagrindinių šiandien kylančių klausimų – ką dabar reiškia būti žmogumi. Į ką verta investuoti, kad puoselėtume ne tik technologinį vystymąsi, bet ir žmogaus augimą. Tai filosofiniai klausimai, kuriuos narstai studijų suole. Kaip matome, jie yra labai praktiniai, tik dažniau kyla ne tuomet, kai viskas vyksta be trukdžių, o kai susiduriame su neapibrėžtumu arba iššūkiais.
Kam pasiūlytumėte stoti į filosofiją?
Manyčiau, kad koncentruotas filosofijos pagrindas turėtų atsirasti visose disciplinose – mąstyti principiniu lygmeniu reikia ir inžinieriams, ir kitų specialybių atstovams. Studijuoti filosofiją kaip specialybę siūlyčiau tiems, kurie yra smalsūs ir kuriems rūpi fundamentalūs klausimai, apie ką yra šis pasaulis: kas yra gėris, blogis, moralė, etika ir pan. Studijuodamas to gausi sočiai. Aišku, po studijų gyvenimo tėkmė gali mus nukreipti netikėta linkme.
Kuo filosofijos studijos yra naudingos jūsų profesinėje karjeroje?
Iš savo dabartinio taško galiu pasakyti, kad iš dalies agentūros „The Critical“ ištakos glūdi Filosofijos fakultete. Tai, kad galiu imtis transformacijų Butano Karalystėje, taip pat atsiremia į tai, ką čia gavau. Kai kalbuosi su karaliaus ar vyriausybės atstovais, didžiausio rezonanso sulaukia ne mano patirtis įkuriant verslus ar juos vystant, bet filosofijos studijų išlavintas gebėjimas atpažinti reiškinius ir juos artikuliuoti. Tai įtikina žmones, kad esu tinkamas žmogus įgyvendinti transformacijoms, nes mąstau ne populiarių srovių, o gilesniu lygmeniu. Esu labai dėkingas savo mokytojams, tokiems kaip A. Šliogeris, A. Jokubaitis ir kiti meistrai (dėstytojai).
Kaip prisimenate savo studijas?
Tiesą sakant, dvejopai. Labai patiko Filosofijos fakulteto vieta senamiestyje, bet studijose šiek tiek prasilenkė mano ir kitų studentų, šiaip jau nuostabių žmonių, lūkesčiai. Man atrodė, kad filosofija – tai proaktyvus įsitraukimo į gyvenimą veiksmas, o kitiems atrodė, kad filosofija – labiau atsitraukimo nuo kasdienybės veiksmas, teorinis konstruktas, kuriuo remiantis galima artikuliuoti savo konfliktą su gyvenimu. Manau, kad studijose svarbiausia yra asmenybės, kurios tave formuoja savo įžvalgomis ir perduodama patirtimi, be šito informacijos perpasakojimas tampa tik pozityviu arba negatyviu triukšmu. Mane labiausiai inspiravo A. Šliogeris, kuris ne perpasakodavo chrestomatiją, bet dalinosi savo gyvenimu.
