Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšte atidaryta nauja ekspozicija „Laisvės dažnis“, pasakojanti apie nenutrūkstamą Lietuvos laisvės kovų istoriją ne chronologiškai, o per nuolat pasikartojantį pasirinkimą – priešintis, prisiimti atsakomybę ir veikti kartu. Rugpjūčio 23-iąją, Baltijos kelio dieną, atidaryta ekspozicija apima visą trečiąjį Gedimino pilies bokšto aukštą ir jungia sukilimus, Nepriklausomybės kovas, partizaninį karą, disidentinį judėjimą, Baltijos kelią, 1991 m. sausio įvykius bei šiandienos grėsmes, pabrėžiant nuolatines pastangas išsaugoti laisvę ir kviečiant apmąstyti asmeninę atsakomybę.
Ekspozicija, kurią lankytojai pasiekė rugpjūčio 23-iąją, užima visą trečiąjį Gedimino pilies bokšto aukštą. Jos atidaryme dalyvavo kultūros viceministrė Lina Baublienė, ekspozicijos kūrėjai, pasakojimų herojai ir muziejaus partneriai.
Ekspozicijos atidarymo data pasirinkta simboliškai. Gedimino pilies bokštas svarbus moderniajai Lietuvos laisvės istorijai: 1988 m. spalio 7 d. jame vėl buvo viešai iškelta Lietuvos trispalvė, o 1989 m. rugpjūčio 23-iąją nuo Gedimino pilies simboliškai prasidėjo Baltijos kelias.
Laisvę kuria žmonių sprendimai
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė pabrėžė, kad skirtingus Lietuvos istorijos laikotarpius sieja žmonių gebėjimas prisiimti atsakomybę.
„Skyrėsi aplinkybės ir pasipriešinimo būdai, tačiau vis iš naujo atsirasdavo žmonių, kurie prisiimdavosi atsakomybę ir klausdavo savęs: ką aš galiu padaryti dabar? Jie galėjo bijoti, abejoti, nežinoti, kuo viskas baigsis, tačiau pasirinko nepasiduoti. Laisvė neatsiranda savaime – ją kuria žmonių sprendimai ir veiksmai. Šiandien gyvename laisvoje valstybėje, tačiau atsakomybės klausimas niekur nedingo. Ekspozicija kviečia pagalvoti, kaip mes patys elgtumėmės sudėtingomis aplinkybėmis ir ką galime padaryti dėl savo valstybės šiandien“, – sakė R. Kačkutė.
Kultūros viceministrė Lina Baublienė atkreipė dėmesį į ekspozicijos atidarymo vietos ir datos simboliką.
„Būtent nuo šios vietos, nuo Gedimino kalno papėdės, prieš trisdešimt septynerius metus prasidėjo Baltijos kelias. Jis sujungė tris tautas ir tapo vienu galingiausių mūsų nepriklausomybės signalų, kurį išgirdo visas pasaulis. Todėl šiandien šiame bokšte atverti ekspoziciją, pasakojančią apie nenutrūkstamą pasipriešinimą, yra prasmingas simbolinis žingsnis“, – sakė viceministrė.
Skirtingi laikotarpiai susijungia į vieną „dažnį“
Laisvės kovų istorija lankytojams pristatoma per konkrečių žmonių likimus, autentiškus daiktus, dokumentus, fotografijas, vaizdo ir garso įrašus. Tarp eksponatų – Lietuvos vėliava, plevėsavusi per 1991 m. sausio įvykius Gedimino pilies bokšte, žuvusio laisvės gynėjo Dariaus Gerbutavičiaus žiebtuvėlis, politinio kalinio Juozo Grušio lageriuose naudota dėžutė, partizanų fotografijos, disidentų dokumentai, pogrindžio ženklai, aukso dirbiniai iš 1990 m. Blokados fondo.
Pasakojimą papildo interaktyvūs sprendimai: radijo stotelėse skamba skirtingų laikotarpių balsai, o ekspozicijos pabaigoje lankytojai kviečiami išreikšti savo poziciją ir prisidėti prie virtualios protesto grandinės.
Ekspozicijos kuratorės dr. Aistė Petrauskienė ir Severija Subačiūtė siekė Lietuvos laisvės kovų istoriją parodyti ne kaip datų ir įvykių seką, o kaip nuolat kartojamą siekį išsaugoti laisvę. Pasak jų, XVIII a. pabaigos ir XIX a. sukilimus, XX a. laisvės kovas ir šiandieną, nors skiria skirtingos aplinkybės ir pasipriešinimo formos, jungia tas pats laisvės siekis.
„Laisvės dažnis – tai tarsi nuolat pasikartojantis signalas, kuris vienais istorijos momentais sustiprėja ir tampa girdimas visai visuomenei, o kitais lieka tylesnis, tačiau niekada visiškai neišnyksta“, – teigė kuratorės. Jos pabrėžė, kad ekspozicija kviečia į istoriją žvelgti ne tik kaip į praeitį, bet ir kaip į asmeninę atsakomybę šiandien, nes „laisvė nėra vien politinė sąvoka. Ji labai asmeniška. Ji prasideda nuo žmogaus, nuo kiekvieno iš mūsų“.
Pasakojimas nesibaigia atkūrus Lietuvos nepriklausomybę
„Laisvės dažnio“ pasakojimas tęsiasi iki šių dienų, pristatant šiandien atpažįstamas grėsmes ir pilietinio veikimo formas. Pranešimai apie oro pavojų, kibernetinio incidento pavyzdys, visuomenės protestai primena, kad laisvė reikalauja nuolatinių pastangų. Ekspozicija kelia klausimą apie visuomenės atsparumą: kaip istorijos pažinimas gali padėti atpažinti grėsmes, nepasiduoti baimei bei dezinformacijai ir išsaugoti gebėjimą veikti kartu?
Ekspozicija atsakymo nepateikia, o kviečia lankytojus patiems sau atsakyti: už ką ir kokiais būdais jie stotų kovoti šiandien.
Ekspoziciją „Laisvės dažnis“ organizuoja Lietuvos nacionalinis muziejus, remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
