Gegužės 19 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos „Ignoto Grubinsko dienoraštis“ pristatymą Valstybingumo erdvėje (II a.).
Ignotas Grubinskas – carinės Rusijos kariuomenės eilinis, XIX a. pabaigoje Kaune rašęs dienoraštį lietuviškai. Šiame rankraštyje (67 lapai) skaitytojai susipažins su įdomiomis detalėmis iš kareivių kasdienybės, Kauno miesto ir gimtojo valsčiaus aplinkos, kareivėlio namiškiais, draugais ir jo vertybinėmis nuostatomis, siekiu mokytis, svajonėmis apie ateitį, tautiškumo ir lietuvių kalbos idėjomis.
Renginyje dalyvaus Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus specialistai: Asta Miltenytė, knygos sudarytoja, redaktorė ir komentarų autorė, istorikas, vyr. tyrėjas dr. Juozas Skirius. Pristatyme taip pat dalyvaus literatūrologė dr. Gitana Vanagaitė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Moderniosios literatūros skyriaus vadovė.
Pokalbį moderuos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė.
*
Svarbi aplinkybė – dienoraštis rašytas lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. Autorius gimė 1867 m. Čypėnų valsčiaus Daunorių kaime valstiečių šeimoje, tad mokytis galėjo tik rusiškoje liaudies mokykloje (greičiausiai baigė tris klases). Dienoraštis iš dalies rašytas jo gimtąja Vabalninko šnekta, bet jame rasite ir pradedančios formuotis bendrinės kalbos elementų, rašybos eksperimentų. Grubinskas buvo ne tik draudžiamos spaudos skaitytojas, užsimenantis apie knygnešius, bet ir pats rašė į Tilžėje leidžiamą „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą“ – identifikuotas jo straipsnis, pasirašytas Vabalo slapyvardžiu. Dienoraštis išskirtinis, nes neturime kito XIX a. lietuviškos visuomenės modernėjimo liudijimo, parašyto ne universiteto ar seminarijos studento, bet mažai mokslo ragavusio valstiečio, tarnaujančio Rusijos imperijos kariuomenėje.
Leidinys pratęsia dokumentinio paveldo tyrimams skirtą leidinių seriją „Iš Nacionalinės bibliotekos archyvų“, supažindinančią su bibliotekoje saugomais egodokumentais.
Knygoje dienoraštį, jo autoriaus biografijos faktus, gyventą laikotarpį aptarė du mokslininkai: dr. Juozas Skirius – iš istoriko žiūros taško, habil. dr. Giedrius Subačius – iš kalbininko.
Knygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
