Gegužės 8 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įvyko jau 5-oji studentų konferencija „Laisvė kurti“, šįkart skirta laisvės gynėjams ir laisvės kūrėjams minint 35-ąsias Laisvės gynėjų metines, Lietuvos radijo šimtmetį bei pagerbiant Ukrainos kovą už laisvę.
Vidiniai barjerai
„Išorinė laisvė prasideda nuo vidinės. Jei remtumėmės egzistencinės psichologijos pradininkų idėjomis, jie pasakytų, kad tikroji vidinė laisvė yra tokia didelė, kad žmogus gali pasirinkti net ir būti nelaisvas. Šioje perspektyvoje laisvė nėra tiesiog pasirinkimų gausa – tai pats pasirinkimo aktas. Kai pasirenkame būti laisvi, mums atsiveria galimybė kurti, ieškoti ir tyrinėti. Tokiame pasaulyje ginti laisvę, tėvynę ar laisvą žodį tampa natūralu – nekyla jokių dvejonių“, – pradėdamas konferenciją teigė VDU prorektorius studijoms doc. dr. Rytis Pakrosnis.
Konferencijoje, kurioje savo tyrimus ar projektus pristatė daugiau nei pusšimtis VDU studentų ir baigiamųjų klasių moksleivių iš partnerinių VDU mokyklų, vyravo temos, apimančios dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų transformacijas, istorinę atmintį bei Holokausto ir tremties refleksijas, socialinę įtrauktį, kūrybiškumo ir fizinės sveikatos sąsajas bei šiuolaikinio švietimo, kalbinės integracijos ir gamtos mokslų aktualijas.
Savo pranešimus pristatė ir VDU dėstytojai. Fotomenininkas, VDU Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis pasidalino savo prisiminimais apie 90-ųjų Lietuvą, rodydamas unikalias savo 1988–1993 metų fotografijas. Pasak menininko, per šį laikotarpį jis užfiksavo maždaug 18 tūkstančių kadrų, kuriuose – svarbiausi Lietuvos kovos už nepriklausomybę įvykiai.
„Fotografija tikriausiai yra viena iš tų sričių, kuri parodo tikrąjį faktą – tokį, koks jis buvo. Nuotrauka gali būti šiek tiek subjektyvi, perteikti paties fotografo nuotaiką ar požiūrį į įvykį, tačiau tai vis tiek išlieka užfiksuotu faktu“, – sakė R. Požerskis.
Anot jo, Lietuvos fotografai į pasaulį žvelgė labai jausmiškai, giliai mąstė apie gyvenimą ir jo prasmę: „Tuo metu, kai Lietuvoje dar veikė oficiali cenzūra, jie griovė vidinius barjerus. Pagrindinis jų šūkis buvo: „Mes egzistuojame, mes gyvename pasaulyje.“ Mano fotografijos taip pat atspindi šį tradicinės humanistinės fotografijos požiūrį į istorinius įvykius“.
Dialogas – atsvara algoritmams
VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė, tyrėja Auksė Balčytienė dalinosi įžvalgomis apie tai, kaip skaitmeninė žiniasklaida keičia demokratines visuomenes. „Šiandien iš tiesų gyvename iššūkių kupinais laikais. Kaip matėme, devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje iššūkius diktavo išoriniai veiksniai: geopolitiniai lūžiai ir mūsų vidinis troškimas būti laisviems. Šiandien vėl susiduriame su geopolitiniais sukrėtimais, tačiau turime ir vidinių iššūkių. Vienas iš jų – skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas“, – sakė profesorė.
Pasak jos, socialinėje žiniasklaidoje mes, kaip vartotojai, turinio kūrėjai ar nuomonės formuotojai, vis rečiau ką nors skelbiame patys – dažniau pereiname prie pasyvaus informacijos vartojimo. Tampame savotiškais stebėtojais. Tačiau profesorė pabrėžia, kad didžiausias pavojus slypi ne tik dėmesio užvaldyme: „šios sistemos yra kur kas galingesnės – jos užvaldo mūsų ketinimus. Žmogaus teisių požiūriu tai yra itin pavojinga“.
Kalbėdama apie dirbtinio intelekto įtaką, ji pažymi, kad mes savo teisę žinoti nepastebimai perleidžiame algoritmams, nors šios sistemos nėra intelektualios žmogiškąja prasme – tai statistiniais skaičiavimais ir prognozėmis grįsti technologiniai modeliai, teikiantys sintetinį turinį. To atsvara – kritinis mąstymas ir kokybiška žurnalistika. „Gerame žurnalistiniame kūrinyje yra įskiepytos pamatinės vertybės: tiesa, sąžiningumas, atsakomybė, objektyvumas ir nešališkumas. Tai mažas demokratinės gerovės modelis“, – sakė A. Balčytienė.
Anot mokslininkės, kiekvienas žiniasklaidos pranešimas nėra tik žinutė – tai santykis, todėl svarbu rinktis dialogu grįstą komunikaciją. „Dialogas nėra tiesiog dviejų žmonių pokalbis. Tai gebėjimas klausytis, gebėjimas patylėti net ir sudėtingose situacijose, leidžiant kalbėti kitam. Tai įgūdis, kurį reikia ugdyti“, – teigė profesorė, pridurdama, kad privalome išlaikyti į žmogų orientuotą mąstymą ir drąsą prisiimti riziką išsakyti savo nuomonę.
Pareiga saugoti laisvę
Konferenciją užbaigė diskusija „Parama ir bendradarbiavimas: VDU iniciatyvos su ukrainiečiais Lietuvoje“, kurioje dalyvavo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Daugiakalbystės studijų katedros vedėja, doc. dr. Vilma Bijeikienė, VDU Mariupolio universiteto centro koordinatorė Kateryna Horiunova ir ukrainietės VDU studentės.
„Pagalvojus apie 1991-uosius, kai susitelkėme ginti savo laisvės, supranti, kad šiandien tai yra ta pati kova. Tai ta pati kova prieš tą patį agresorių ir tuos pačius naratyvus. 1991-aisiais mes taip pat susidūrėme su milžiniška Rusijos propaganda ir dezinformacija. Buvo bandoma mus, kaip nepriklausomą tautą, pažeminti, sumenkinti ar apskritai paneigti mūsų teisę į laisvę. Tad tai yra tas pats naratyvas. Tai kova, kuri vyksta ne tik Ukrainoje, tai yra ir mūsų kova“, – sakė V. Bijeikienė.
K. Horiunova pabrėžė, kad šiandien universitetams tenka ypatinga pareiga – ne tik šviesti, bet ir saugoti mūsų bendras vertybes: laisvę bei žmogaus orumą. „Kartais apie universiteto misiją kalbame labai sausa akademine kalba, tačiau tikrovėje ji yra labai žmogiška. Tai universiteto gebėjimas išeiti už auditorijų bei akademinių publikacijų ribų ir tapti aktyvia jėga bendruomenėse. Tai universitetas, kuris palaiko žmones krizės akivaizdoje, universitetas, kuris daro socialinį poveikį, ugdo atsparumą, įtrauktį, solidarumą ir prisideda prie visuomenės pažangos“, – sakė ji, pridurdama, kad būtent dėl šios atsakomybės VDU 2023-aisiais buvo įkurtas Mariupolio universiteto centras Kaune, o dar prieš tai – Ukrainos centras Vilniuje.
Iš Ukrainos į VDU studijuoti atvykusi Anastasiia Puha džiaugėsi, kad universitetas jai suteikė sceną kalbėti politinėmis temomis. „Šiandien ir šioje konferencijoje kalbu apie dezinformaciją Rusijos ir Ukrainos konflikto metu. Noriu apie tai garsiai kalbėti tarptautinėje arenoje, nes studentams ir kitiems svarbu žinoti, kaip veikia informacija ir kokią įtaką ji daro žmonėms. Įkvėpta mokslininkų, noriu kelti šiuos klausimus viešai, nes nors žmonės kažką žino, jiems reikia gilesnio supratimo“, – sakė studentė.
Konferencijos pabaigoje buvo apdovanoti studentai, pelnę stipendijas už mokslo ir meno pasiekimus:
Humanitariniai mokslai
Oksana Iščenko – Naujųjų medijų menas (Menų fakultetas)
Lanas Toleikis – Kultūros paveldas ir turizmas (Menų fakultetas)
Gabrielė Navickaitė – Lyginamosios kultūrų studijos (Humanitarinių mokslų fakultetas)
Julija Kaulinytė – Lyginamosios kultūrų studijos (Humanitarinių mokslų fakultetas)
Menai
Simona Griniūtė – Kūrybinės industrijos (Menų fakultetas)
Lina Ruokienė – Teatrologija ir scenos menų vadyba (Menų fakultetas)
Jūratė Minelgaitė – Atlikimo menas (Muzikos akademija)
Socialiniai mokslai, teisė, verslo ir viešoji vadyba
Julius Kazlauskas – Sociologija ir antropologija (Socialinių mokslų fakultetas)
Veronika Matiušovaitė – Teisė (Teisės fakultetas)
Anastasiia Puha – Diplomatija ir tarptautiniai santykiai (Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas)
Tetiana Koroi – Diplomatija ir tarptautiniai santykiai (Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas)
Viktorija Stankevičienė – Sveikatos psichologija (Socialinių mokslų fakultetas)
Goda Skinkytė – Sveikatos psichologija (Socialinių mokslų fakultetas)
Austėja Kiliutė – Sveikatos psichologija (Socialinių mokslų fakultetas)
Giedrius Jankauskas – Socialinė antropologija (Socialinių mokslų fakultetas)
Martina Ioannou – Socialinis darbas (Socialinių mokslų fakultetas)
Ugdymo mokslai
Kinga Levko – Mokomojo dalyko pedagogika (Švietimo akademija)
Agnė Valkevičienė – Įtraukusis ugdymas: socioedukacinės industrijos (Švietimo akademija)
Matematika, informatika, fiziniai ir gyvybės mokslai
Anusiya Panneerselvam – Molekulinė biologija ir biotechnologija (Gamtos mokslų fakultetas)
Inžinerijos ir technologijų mokslai
Brigita Senkienė – Žemės ūkio inžinerija ir vadyba (ŽŪA Inžinerijos fakultetas)