Tinkamas baterijų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas yra svarbus gamtosaugai ir žmonių sveikatai. Nereikėtų kaupti nebenaudojamų prietaisų, tokių kaip telefonai ar televizoriai, o pasinaudoti gyventojams skirta atliekų surinkimo infrastruktūra.
Elektronikos atliekas galima nemokamai pristatyti į bet kurią elektronikos prietaisais ir įranga prekiaujančią vietą, jei atliekos yra tokios pat paskirties kaip parduodami gaminiai. Elektroninius įrenginius, kurių išoriniai matmenys ne didesni kaip 25 cm, galima palikti didesniuose prekybos centruose esančiose specialiai tam skirtose surinkimo dėžėse.
Dėl nemokamo elektros ir elektroninės įrangos atliekų išvežimo galima kreiptis į gamintojų ir importuotojų asociacijas – asociaciją EEPA arba Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociaciją.
Nebenaudojamą elektroniką taip pat galima atiduoti elektronikos atliekas tvarkančioms įmonėms. Jeigu jos turi rinkos vertę, už jas gali būti sumokėta. Didžiųjų miestų gyventojai elektronikos atliekų gali atsikratyti paprasčiau – išsikvietę „atliekų taksi“, kurios bus išvežtos tiesiai iš namų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad atliekų surinkėjai, atvykstantys į namus elektros ir elektroninės įrangos atliekoms paimti, privalo turėti leidimus ir dirbti legaliai. Gyventojai, perduodami jiems atliekas, turi prašyti atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, pavyzdžiui, atliekų perdavimo–priėmimo akto, atliekų vežimo lydraščio arba įmonės darbo pažymėjimo. Tai padeda užtikrinti, kad atliekos bus sutvarkytos tinkamai.
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už tai, kad pirkėjai prekybos ir atliekų surinkimo vietose būtų informuoti apie galimybę pasinaudoti nemokama atliekų išvežimo paslauga, nurodant tokios paslaugos teikimo telefono numerį.
Elektros ir elektronikos įrangos atliekas galima atvežti į beveik visose savivaldybėse veikiančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Iš viso Lietuvoje veikia 115 tokių aikštelių.
Priėmimo vietose elektros ir elektroninės įrangos atliekos gali būti nepriimamos, jeigu šiems prietaisams trūksta pagrindinių dalių, jose yra neelektroninių atliekų arba jos kelia pavojų darbuotojų sveikatai ar saugumui.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos dažnai yra pavojingos dėl jose esančių cheminių medžiagų, kurios, netinkamai tvarkomos, gali užteršti aplinką ir pakenkti žmonių sveikatai. Todėl svarbu, kad šios atliekos būtų atiduotos leidimus turintiems atliekų tvarkytojams.
Lietuvoje veikia apie 9 tūkst. vietų, kur gyventojai gali priduoti naudotas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius. Daugiausia jų surenkama mažmeninės prekybos vietose, kur pastatytos specialios talpos. Baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo nemokamai priimti senas baterijas ir akumuliatorius iš gyventojų, net ir neprašydami pirkti naujų.
Gyventojai naudotas baterijas ir akumuliatorius taip pat gali palikti biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose ir viešose organizacijose pastatytose specializuotose talpose, perduoti atliekų tvarkytojams ar pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Automobiliams skirtos baterijos, akumuliatoriai bei pramoninės baterijos ir akumuliatoriai taip pat gali būti priduodami atliekų tvarkytojams arba pristatomi į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Šios atliekos dažnai yra vertingos ir už jas gali būti atlyginta.
2024 m. Lietuvos vidaus rinkai buvo pateikta 83,4 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos, surinkta ir apdorota 25,8 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Per tą patį laikotarpį šalyje taip pat surinkta apie 13,1 tūkst. tonų baterijų ir akumuliatorių atliekų.
