Diskusijų festivalyje „Būtent“ Aplinkos ministerijos inicijuotas būsto prieinamumo Lietuvoje klausimas sulaukė didelio susidomėjimo. Aplinkos viceministrė Asta Rokickienė kartu su Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktore Nijole Valinskyte, urbanistu Martynu Marozu ir NT brokeriu Mantu Mikočiūnu aptarė būsto įperkamumo sunkumus, lietuvių nenorą nuomotis ir senų daugiabučių renovacijos galimybes.
Problemų su būstu – ne viena
Lietuvoje būsto nuosavybės rodiklis yra vienas aukščiausių Europoje – apie 90 proc. gyventojų turi nuosavus namus, o ilgalaikė nuoma nėra populiari. Tačiau būsto prieinamumo situacija, pasak viceministrės A. Rokickienės, nėra džiuginanti ir skiriasi priklausomai nuo savivaldybės.
Sunkumų įsigyjant būstą šiandien patiria jaunos šeimos, vienišiai ir didesnės šeimos. Dalies gyventojų pajamos yra per didelės socialiniam būstui gauti, bet per mažos pradiniam įnašui sukaupti, todėl jie priversti kraustytis į pigesnius, bet infrastruktūros atžvilgiu labiau nutolusius rajonus.
Didmiesčiuose pastebima, kad apie 40 proc. būsto sandorių Vilniuje sudaro investiciniai pirkimai. Regionuose svarbi problema – daug prastos būklės daugiabučių (apie 20 578) ir individualių namų (apie 213 630), statytų tarp 1960 m. ir 1990 m., kurių gyventojų pajamos yra mažesnės nei didmiesčiuose.
Pajamos pasiveja būstų kainas, bet ne iš karto
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė pažymėjo, kad būsto kainos šiuo metu auga dviženkliais tempais (apie 15 proc.), o atlyginimai – apie 8 proc. per metus. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje būsto kainos nėra pernelyg nutolusios nuo pajamų, o rinkos svyravimai, palūkanų normų didėjimas ir pasiūlos pokyčiai ilgainiui balansuoja rinką.
Ilgalaikė nuoma galėtų tapti patrauklesne
Nors ilgalaikė nuoma galėtų būti alternatyva nuosavam būstui, Lietuvoje ji nėra populiari (registruojama tik apie 1,04 proc. sutarčių). Viceministrė A. Rokickienė įžvelgia, kad tai lemia ne tik kultūrinės tradicijos, bet ir nuomos rinkos nestabilumas bei saugumo stoka. Siūloma numatyti mokestines lengvatas registruojantiems nuomos sutartis nuomotojams ir išplėsti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijas, kad būtų lengviau spręsti nuomos santykių problemas.
Savivaldybės taip pat galėtų aktyviau formuoti būsto fondą, pasinaudodamos turimomis žemės ir infrastruktūros galimybėmis, tačiau tam reikalingos finansinės paskatos.
Statybų procesai optimizuojami
Diskusijų dalyviai sutarė, kad statybų procesai turėtų būti greitesni, nepakenkiant kokybei. Nuo 2027 m. sausio įsigalios naujas statybos techninis reglamentas „Pastatai“, sujungiantis anksčiau galiojusius 7 reglamentus į vieną. Informacinė sistema „Infostatyba“ buvo atnaujinta, o 95 proc. statybos leidimų išduodama laiku, rodantys procesų sklandėjimą.
Renovacija gali atgaivinti senus daugiabučius
Urbanistas Martynas Marozas pažymėjo, kad vidutines pajamas gaunanti šeima gali pasiskolinti apie 260 tūkst. eurų, tačiau naujos statybos 80 kv. m būstas Vilniuje yra sunkiai prieinamas, dažniausiai randamas tik antrinėje rinkoje, sovietmečiu statytuose kvartaluose. Jis mano, kad kokybiško būsto šaltiniu galėtų tapti antrinė rinka, tačiau tam būtina kompleksiškai atnaujinti senus rajonus: renovuoti daugiabučius, pritaikyti būstus specialiųjų poreikių žmonėms, spręsti automobilių stovėjimo ir viešųjų erdvių klausimus.
Aplinkos ministerija institucijoms derinti pateikė nutarimo projektą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo, kuri nagrinės pasiūlymus būsto prieinamumui didinti. Nacionalinės būsto prieinamumo didinimo darbotvarkės projektas numatomas parengti 2027 m. I ketvirtį.
