Kauno apygardos teismas antradienį, rugpjūčio 18-ąją, skelbia sprendimą apeliacinėje byloje, kurioje Remigijus Jakštys nuteistas už trijų jaunesnių nei 16 metų berniukų tvirkinimą. Nuo šio sprendimo priklauso, ar viešai žinomas buvęs jaunimo mentorius ir moksleivių kelionių į užsienį organizatorius turės grįžti į įkalinimo įstaigą, iš kurios šią vasarą buvo paleistas lygtinai.
Pirmosios instancijos teismas skyrė ketverius metus ir tris mėnesius
Bylą pirmiausia išnagrinėjo Kauno apylinkės teismas – jis R. Jakščiui skyrė ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šį nuosprendį apeliacine tvarka peržiūrėjo Kauno apygardos teismas. Jeigu apygardos teismas apylinkės teismo nuosprendį paliks galioti, nuteistajam teks grįžti atlikti bausmės; teismas taip pat gali nuosprendį panaikinti arba pakeisti.
Ši byla – atskira nuo ankstesnių. Už seksualinius nusikaltimus prieš kitus keturis nepilnamečius R. Jakštys bausmę jau yra atlikęs, o dabartinis procesas susijęs su trimis kitais nukentėjusiaisiais. Iš viso jo bylose minimi bent septyni nepilnamečiai. Kaltu dėl nusikalstamų veikų prieš jaunesnius nei 16 metų asmenis teismas jį pripažino dar 2021 m. gruodžio 13 d.; ikiteisminio tyrimo metu buvo keliama versija, kad savo įkurtą moksleivių karjeros agentūrą jis naudojo kaip priedangą. Ankstesnėje trijų vaikų tvirkinimo byloje Kauno apygardos teismas 2024 m. balandį įkalinimo trukmę sutrumpino iki dvejų metų ir šešių mėnesių.
Konstitucinis Teismas atvėrė kelią lygtiniam paleidimui
Šių metų birželio 11 d. Konstitucinis Teismas nutarė, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostata, draudusi lygtinį paleidimą asmenims, nuteistiems už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Kreipimąsi inicijavo pats R. Jakštys, ginčijęs, ar absoliutus draudimas nepažeidžia asmenų lygybės, teisingumo ir teisinės valstybės principų.
Teismas nurodė, kad lygtinis paleidimas negali būti paneigiamas vien pagal nusikaltimo rūšį – kiekvienas nuteistasis turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo elgesį atliekant bausmę ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Buvo pabrėžta ir tai, kad be lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos išeinantiems asmenims netaikoma nei probacijos priežiūra, nei elektroninis stebėjimas, nei įpareigojimai, mažinantys pakartotinio nusikalstamumo riziką. Konstitucinio Teismo teisėja Giedrė Lastauskienė akcentavo, kad motyvacija keisti elgesį ir jį valdyti remiasi viltimi anksčiau išeiti į laisvę.
Po šio nutarimo R. Jakštys buvo paleistas lygtinai, nors jo bausmės pabaiga buvo numatyta 2026 m. spalio 6 d. Tiksli data žiniasklaidoje nurodoma skirtingai: LRT ir „Kauno diena“ rašo apie liepos pradžią, o 15min – apie birželio 25-ąją, kai jis išėjo iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo.
Nukentėjusiojo šeima apie paleidimą sužinojo atsitiktinai
Nukentėjusio paauglio mama viešai pareiškė, kad apie R. Jakščio paleidimą šeima sužinojo atsitiktinai, nes institucijos jų neinformavo, ir kad aukos nuomonė procese nesvarbi. Kovos su prekyba žmonėmis centro vadovė Kristina Mišinienė teigė, kad sistema nusikaltėlių teises iškelia aukščiau nukentėjusiųjų teisių.
Sprendimą dėl lygtinio paleidimo patvirtino Kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys. Teisingumo ministerija nurodė analizuojanti, ar reikalingi papildomi teisės aktų pakeitimai dėl rizikos vertinimo ir priežiūros mechanizmų.
Peržiūrimi dar 91 nuteistojo atvejai
Konstitucinio Teismo nutarimas palietė ne vieną bylą. Po jo bausmę už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus atliko 174 nuteistieji: vienas buvo paleistas, dar dviejų klausimai buvo sprendžiami, o 91 atvejis vertintas dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą.
