Kauno rajonas pagal ekonominius rodiklius artėja prie didmiesčių: čia daugėja gyventojų ir įmonių, o verslo kuriamų darbo vietų skaičius jau viršija darbo jėgos pasiūlą. Užimtumo tarnybos vertinimu, rajono augimą skatina patogi logistinė padėtis, gausi darbingo amžiaus gyventojų pasiūla ir įmonių plėtra.
Darbo vietų jau daugiau nei darbuotojų
Kauno rajonas įvardijamas kaip viena jauniausių ir sparčiausiai augančių Lietuvos savivaldybių. Pagal sveikatos, ekonomikos, aplinkos ir tvarumo, saugumo bei socialinės apsaugos rodiklius jis patenka į šalies savivaldybių lyderių dešimtuką.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė teigė, kad ūkio subjektų Kauno rajone jau yra daugiau negu Vilniaus rajone. Jos teigimu, verslo kuriamų darbo vietų skaičius taip pat pralenkė darbo jėgos pasiūlą.
Per dvejus metus įmonių skaičius rajone išaugo 17,6 proc. Aukštą užimtumo lygį Užimtumo tarnyba sieja ne tik su verslo plėtra, bet ir su Kauno rajono savivaldybės sprendimais, kuriais siekiama gerinti gyvenimo kokybę.
Darbo netekę rajono gyventojai naują vietą randa palyginti greitai. Pasak I. Balnanosienės, jų nedarbo trukmė yra keturiomis dienomis trumpesnė už Lietuvos vidurkį. Kauno rajono gyventojai greičiau įsidarbina, dažniau persikvalifikuoja ir ilgiau išlieka darbo rinkoje.
Įmonės ieško ir darbininkų, ir aukštos kvalifikacijos specialistų
Daugiausia darbo pasiūlymų Kauno rajone skirta gamybos, sandėliavimo, logistikos ir aptarnavimo specialistams. Darbuotojų poreikis didžiausias apdirbamosios gamybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo, didmeninės bei mažmeninės prekybos sektoriuose.
Darbdaviai ypač ieško šaltkalvių, sandėlininkų, pardavėjų, vairuotojų ekspeditorių, krautuvų vairuotojų, orlaivių mechanikų, mechanikos inžinerijos technikų, stalių ir elektrikų. Darbo pasiūlymų taip pat netrūksta individualios priežiūros darbuotojams ir slaugytojų padėjėjams.
Kauno rajono darbo ieškantys gyventojai dažniau negu Vilniaus ar Klaipėdos rajonų gyventojai įdarbinami aukštos kvalifikacijos verslo administravimo, pardavimo ir rinkodaros darbo vietose. Rajone siūlomos ir kvalifikuotos inžinerijos, informacinių technologijų, socialinių paslaugų bei švietimo sričių darbo vietos, taip pat vadovaujamos pareigos.
Gamybos ir technologijų įmonėms reikia kokybės, mechanikos ir kitų sričių inžinierių, technologų, chemikų analitikų, žaliavų planuotojų, pirkimų specialistų bei verslo duomenų analitikų. Tokių darbuotojų ieškojo „Giraitės ginkluotės gamykla“, farmacijos bendrovė „Aconitum“, saugos sistemų gamintoja „Holmbergs Safety System“ ir langų bei durų gamintoja „Dovista“. Kadangi tinkamų kandidatų pasiūla ribota, Užimtumo tarnyba potencialius darbuotojus kalbina tiesiogiai.
Savarankišką veiklą 2026 metais pasirinko 1,3 tūkst. Kauno rajono gyventojų – 2,3 proc. daugiau negu 2025-aisiais. Tuo metu visoje Lietuvoje savarankiškai dirbančių žmonių skaičius sumažėjo 3,1 proc.
Atlyginimais rajonas aplenkė 57 savivaldybes
2026 metų pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Kauno rajone pasiekė 2 513,9 euro. Pagal šį rodiklį rajonas užėmė trečią vietą Lietuvoje – nusileido tik Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėms bei lenkė kitas 57 savivaldybes.
Vilniaus rajone vidutinis bruto atlyginimas tuo pačiu laikotarpiu siekė 2 344,6 euro – buvo 169,3 euro mažesnis negu Kauno rajone. Atlyginimų skirtumas buvo matomas ir 2025 metais: tuomet Kauno rajono vidurkis sudarė 2 358 eurus, o Vilniaus rajono – 2 169,8 euro.
Per Užimtumo tarnybą įsidarbinusių Kauno rajono gyventojų vidutinis atlyginimas siekė 1 806 eurus ir buvo 13 proc. didesnis už šalies vidurkį. Tarnybos skaičiavimu, jai tarpininkaujant 2025 metais įdarbinti rajono gyventojai sukūrė beveik 30 mln. eurų pridėtinės vertės. Tai sudarė apie 4 proc. visos tarnybos apskaičiuotos 774 mln. eurų pridėtinės vertės.
