Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ketvirtadienį, rugsėjo 3-iąją, pareiškė, kad visuotinis šaukimas yra vienas iš būdų maksimaliai parengti Lietuvos visuomenę gynybai, tačiau jį įvedant būtina atsižvelgti į realias kariuomenės galimybes.
Ministras ragina neįsipareigoti dėl 2030 metų
R. Kauno teigimu, sprendžiant dėl visuotinio šaukimo reikia įvertinti kariuomenės pajėgumus, turimą ir statomą infrastruktūrą bei instruktorių skaičių.
Ministras ragino iš anksto neįsipareigoti, kad visuotinis šaukimas bus įvestas būtent 2030 metais. Atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, tai galėtų įvykti ir anksčiau, ir vėliau.
Pasak R. Kauno, nepakanka paskelbti datą ir į tarnybą sukviesti daugiau žmonių. Svarbiausias kriterijus turėtų būti gebėjimas kokybiškai juos parengti.
Krašto apsaugos ministerija šį klausimą jau aptaria su Lietuvos kariuomene ir laiko jį aukšto prioriteto klausimu. Ministerija vertina konkrečius pajėgumus, o analizės rezultatus ir skaičius suderinusi su kariuomene ketina pateikti savo siūlymus.
Visuotiniam šaukimui pritartų 76 proc. apklaustųjų
2026 metų rugpjūtį tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, visuotinio šaukimo įgyvendinimui iki 2030 metų pritartų 76 proc. respondentų. Kiek daugiau nei pusė – 51 proc. – norėtų, kad jis būtų įvestas kuo greičiau.
Apklausoje 40,1 proc. respondentų pasisakė už visų vyrų šaukimą, o beveik 19 proc. – už privalomą vyrų ir moterų šaukimą. Lietuvoje visuotinis šaukimas šiuo metu nėra įvestas.
Tyrimą užsakė asociacija „Visuotinė gynyba“. Apklaustas 1 501 respondentas, derinant internetinius ir telefoninius interviu. Nurodyta tyrimo paklaida siekia 3 procentus.
R. Kaunas sakė, kad ministerija išanalizuos apklausos rezultatus, o prireikus atliks papildomų apklausų ir analizių.
Kariuomenės vadas dabartiniams poreikiams vyrų nestokoja
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau pateikė kitokį poreikio vertinimą. Jo teigimu, dabartiniams kariuomenės poreikiams šaukiamojo amžiaus vyrų pakanka.
Kariuomenė įvairiomis tarnybos formomis dabar kasmet parengia beveik 6 tūkst. karių – maždaug tūkstančiu daugiau nei anksčiau. Iki 2030 metų siekiama įvairiomis formomis pašaukti beveik visus norinčius ir galinčius tarnauti bei kasmet parengti 7–8 tūkst. karo prievolininkų.
2026 metais planuojama pašaukti apie 5 tūkst. karo prievolininkų. Iš jų 3 870 turėtų atlikti devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, 90 kariuomenei reikalingų profesijų specialistų – trijų mėnesių tarnybą. Dar 650 žmonių numatyta skirti jaunesniųjų karininkų vadų mokymams, o 450 – 90–120 dienų rengimo programoms.
Pagal 2026 metais įsigaliojusią tvarką pirmiausia šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai. Anksčiau nustatyta amžiaus riba buvo 18–23 metai.
R. Vaikšnoro vertinimu, visuotinio šaukimo mastą riboja ne tik infrastruktūra ir instruktorių skaičius. Dėl sveikatos tarnybai netinkamais pripažįstama beveik pusė šaukiamųjų.
