Krašto apsaugos ministerija rugsėjo 3 dieną paskelbė, kad Kauno regione plėtojama Lietuvos kariuomenės Pirmajai pėstininkų divizijai, Vokietijos brigadai ir oro gynybai reikalinga infrastruktūra. Darbai apima karių apgyvendinimą Rukloje, Gaižiūnų poligono pritaikymą mokymams ir sunkiosios technikos perkrovimo pajėgumų didinimą Palemone.
Rukloje kuriamas miestelis priims 3 tūkst. karių
Rukla yra viena iš dviejų pagrindinių Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ tarnybos vietų. Didžioji brigados dalis įsikurs Rūdninkuose, o jos logistikos taškai bus išdėstyti ir kitose Lietuvos vietose.
Rukloje statomas „Aukštutinės Neries terasos“ karinis miestelis projektuojamas tūkstančiui Lietuvos kariuomenės brigados „Geležinis Vilkas“ karių ir 2 tūkst. NATO karių. Komplekse numatyti administraciniai bei gyvenamieji pastatai, logistikos infrastruktūra, sporto ir mokymo erdvės, medicinos punktas, valgykla, laisvalaikio zonos bei inžineriniai tinklai.
Projekto biudžetas siekia apie 300 mln. eurų. Lietuva ir Vokietija išlaidas dalijasi po lygiai.
Oficialiuose Krašto apsaugos ministerijos puslapiuose pateikiami nevienodi viso komplekso užbaigimo terminai. Lietuviškame Vokietijos brigadai skirtame puslapyje nurodomi 2028-ieji, o angliškoje infrastruktūros apžvalgoje – 2030 metai. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane atskirai numatyta iki 2027 metų ketvirtojo ketvirčio Ruklos kariniame miestelyje išvystyti tūkstančiui karių skirtą apgyvendinimo infrastruktūrą.
Rukloje jau veikia 2025 metais užbaigta ir Vokietijos finansuota „Žemutinė Neries terasa“ – nuolatinė sąjungininkų karinės technikos laikymo ir priežiūros bazė. Joje įrengtos remonto bei aptarnavimo dirbtuvės, sandėliai, plovykla, degalinė ir techniniam pasirengimui reikalinga įranga. Rukloje taip pat statomi amunicijos sandėliai.
Vokietijos brigada kovinį pajėgumą pasieks iki 2027 metų pabaigos
Vokietijos 45-ąją šarvuotąją brigadą „Lietuva“ turėtų sudaryti apie 5 tūkst. karių ir civilių, maždaug 2 tūkst. technikos vienetų bei trys pagrindiniai koviniai vienetai. Didžioji brigados perkėlimo dalis vykdoma 2025–2026 metais, o visą kovinį pajėgumą numatyta pasiekti iki 2027 metų pabaigos.
Kauno regione kuriama infrastruktūra taip pat bus naudojama Lietuvos kariuomenės Pirmajai pėstininkų divizijai. Ją planuojama išauginti iki maždaug 20 tūkst. profesinės, privalomosios pradinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo karių.
Tarp prioritetinių projektų įvardijami divizijos štabas, tankų bataliono statiniai, brigados „Aukštaitija“ štabas ir Logistikos batalionas, taip pat artilerijos, oro gynybos bei inžinerijos pulkų infrastruktūra.
Divizijai numatyta įsigyti tankų, pėstininkų kovos mašinų, artilerijos ir haubicų, trumpojo bei vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų, prieštankinių sistemų, bepiločių orlaivių ir kovinių dronų.
Palemonas galės priimti tris karinės technikos traukinius
Iki 2028 metų Palemone, Kauno dalyje, planuojama įrengti 300 vietų sunkiajai technikai ir nutiesti tris papildomus europinės 1 435 milimetrų vėžės geležinkelio kelius. Tai leis vienu metu aptarnauti tris karinės technikos traukinius.
Palemone veikiantis Kauno intermodalinis terminalas jau prijungtas prie Europos geležinkelių tinklo ir yra svarbus sąjungininkų kariniam mobilumui.
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane Krašto apsaugos ministerija taip pat įpareigota iki 2027 metų ketvirtojo ketvirčio parengti būtinąją Gaižiūnų poligono mokymų infrastruktūrą.
