Algis Krupavičius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius
Nors vasaros įkarštyje politinis sezonas daugelyje šalių yra atslūgęs, Kazachstane politinis gyvenimas verda prieš rugpjūčio 23 d. numatytus naujus parlamento rinkimus.
Šiuos rinkimus lėmė 2026 m. įgyvendinta konstitucinė reforma, kurią sudaro keli esminiai pokyčiai. Nuo šiol parlamentas bus vienų rūmų – Kurultajus, kurį sudarys 145 proporcine sistema vienoje nacionalinėje apygardoje renkami deputatai. Taip pat sukuriama viceprezidento institucija, skiriama prezidento ir tvirtinama Kurultajaus. Konstitucinė reforma, įsigaliojusi 2026 m. liepos 1 d., stiprina Konstitucinio Teismo vaidmenį ir keičia prezidento bei parlamento santykius, suteikdama Kurultajui didesnę teisinę įtaką, tačiau išlaikydama prezidento įgaliojimus, įskaitant teisę skelbti pirmalaikius rinkimus. Ši reforma iš esmės perkonstruoja valstybės valdymo modelį, siekdama suderinti politinio atstovavimo stiprinimą su valstybės valdymo stabilumu ir prezidentinės valdžios kontrole.
Mokslininkai šią reformą vertina per tris teorines perspektyvas. Tomo Hobbeso teorijos požiūriu, vienų rūmų Kurultajus supaprastina sprendimų priėmimą ir mažina konfliktus, sustiprindamas politinę tvarką ir saugumą. Nikolas Makiavelis reformą interpretuotų kaip valdžios legitimizavimo ir konsolidavimo mechanizmą, stiprinantį valstybės galią ir stabilumą, nepaisant didesnių formalių galių parlamente. Harry Ecksteino kongruencijos teorija kelia klausimą, ar naujosios institucinės taisyklės dera su Kazachstano socialine ir politine kultūra, kurioje dominuoja hierarchijos ir paternalizmo elementai. Nors tai gali didinti politinės tvarkos legitimizaciją, kyla klausimas, ar reforma veda link europietiško valdymo modelio, ar tik modernizuoja savitą Kazachstano sistemą, selektyviai pritaikydama europines institucijas prie stiprios prezidentinės valdžios.
Rugpjūčio 23 d. vyksiantys Kurultajaus rinkimai laikytini kritiniais, galinčiais tapti lūžio tašku, po kurio pasikeis rinkėjų elgsena, partijų sistema ir politinė darbotvarkė. Rinkimai vyks pagal naują, proporcinę atstovavimo sistemą, kurioje visa šalis bus viena nacionalinė apygarda, o 145 deputatai bus renkami penkerių metų kadencijai. Pereinama nuo individualaus prie didesnio partijų vaidmens, tačiau svarbu, ar Kurultajus realiai kontroliuos Vyriausybę ir atstovaus interesams.
Svarbiausias politinis įvykis prieš rinkimus – valdančiosios „Amanat“ partijos susijungimas su proprezidentine „Adilet“ (Teisingumo) partija. Šis žingsnis siekia suderinti organizacinį tęstinumą su atnaujintu politiniu įvaizdžiu, stiprinant naują politinę kalbą ir sąsajas su prezidento kursu. Tikėtina, kad šis aljansas laimės rinkimus, tačiau galimybių parlamente gali turėti ir „Auyl“ partija, atstovaujanti kaimo vietoves, bei „Ak Zhol“ demokratų partija, ginanti verslo interesus. Kazachstane sunkiau rasti europietiško tipo ideologines partijas; čia svarbiau tam tikrų socialinių grupių interesų atstovavimas.
Ekonominiu požiūriu, 2026 m. Kazachstano ekonomikos augimas prognozuojamas 4,6 proc., tačiau infliacija sieks apie 10,7 proc. Nedarbo lygis yra žemas (virš 4 proc.), biudžeto deficitas apie 2 proc., o valstybės skola – 24 proc. BVP. Tai rodo ekonomikos augimo potencialą, bet infliacija išlieka pagrindine problema.
Po rinkimų Kurultajaus darbotvarkė tikriausiai bus sutelkta į infliacijos stabdymą, realiųjų pajamų palaikymą, biudžeto išlaidų efektyvumo didinimą, energetikos, būsto, transporto ir vandens infrastruktūros modernizavimą bei regionų plėtrą.
Šie rinkimai sulaukia tarptautinio dėmesio, nes Kazachstanas siekia parodyti esąs stabili ir reformų gebi, nurodantis užsienio partneriams nuspėjamos valstybės įvaizdį. Lietuvai, kaip ir visai ES, Kazachstanas yra strategiškai svarbus partneris, todėl jo politinės sistemos raida turi įtakos regioniniams santykiams, ekonomikai ir stabilumui.
Ilgalaikėje perspektyvoje reformos gali skatinti politinės atsakomybės ir pilietinio dalyvavimo augimą, jei Kurultajus taps realia politinės konkurencijos arena. Tačiau jei jis liks prezidentinės valdžios sprendimų legitimizavimo institucija, tai tik įtvirtins esamą valdžios struktūrą. Kazachstano analitikai pabrėžia, kad Kurultajus turi tapti ne tik formalia, bet ir realia politine arena. Todėl 2026 m. rinkimai svarbūs ne tiek laimėtoju, kiek susiformuosiančia politine praktika, kuri parodys, ar šalis juda link atskaitingo ir konkurencingo valdymo, ar kuria savitą modelį, derinantį europines institucijas su stipria prezidentine valdžia.
