Vasarai atėjus, daugeliui šeimų tai reiškia keliones ir poilsį su vaikais. Tačiau išsiskyrusiems tėvams net ir įprastos kelių savaičių atostogos užsienyje gali peraugti į rimtą teisinį ginčą, ypač jei vaiko išvykimo į užsienį sąlygos nėra aiškiai aptartos skyrybų dokumentuose.
Advokatų kontoros JURICA tarptautinė teisininkė Goda Pranytė pastebi, kad tokios situacijos yra dažnos. Vienam tėvui suplanavus kelionę su vaiku, kitam nesutikus ar sužinojus per vėlai, ginčas gali persikelti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinius teismus. Dažnai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, o kitas bendrauja pagal nustatytą grafiką. Jei skyrybų dokumentuose neaptarta, kaip vaikas gali vykti į užsienį, net trumpa kelionė gali tapti konflikto priežastimi.
Kur baigiasi atostogos ir prasideda teisinė rizika?
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad trumpa kelionė yra atostogos, o ilgas išvykimas – gyvenamosios vietos keitimas, praktikoje riba nėra aiški. Svarbi ne tik kelionės trukmė, bet ir tai, ar išvykimas pažeidžia kito tėvo teisę bendrauti su vaiku, ar buvo gautas jo sutikimas, ar tai numatyta teismo sprendime ar santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Pavyzdžiui, jei nustatyta teisė matytis su vaiku kartą per savaitę, dviejų savaičių kelionė reiškia, kad šis grafikas nebus įvykdytas. Jei nenumatyta, kaip dienos bus kompensuojamos, gali kilti ginčas dėl tvarkos nesilaikymo. Teisininkė pabrėžia, kad net trumpa kelionė gali sukelti problemų, jei ji nebuvo suderinta ir dėl jos kitas tėvas negali bendrauti su vaiku numatytu grafiku. Todėl svarbu iš anksto aptarti ne tik galimybę keliauti, bet ir praleisto bendravimo laiko kompensavimą.
Didžiausia klaida – kai skyrybų dokumentuose apie keliones neužsimenama
Problema dažnai kyla dar skyrybų metu, kai tėvai susitaria dėl gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo grafiko, bet neaptaria vaiko išvykimo į užsienį klausimų. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios dažnai keliauja, turi artimųjų kitose šalyse ar dirba tarptautiniu mastu. G. Pranytė pabrėžia būtinybę detaliai numatyti sąlygas dar skiriantis, nesvarbu, ar santuoka nutraukiama taikiai, ar ginčo tvarka. Jei tėvai turi vaikų ir planuoja keliauti, šios sąlygos turi būti aiškiai įrašytos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Joje galima numatyti, kokiais atvejais vaikas gali vykti į užsienį, ar reikalingas kito tėvo sutikimas, kokia forma jis duodamas, kiek laiko iš anksto apie kelionę reikia informuoti, kokie duomenys pateikti ir kaip kompensuojamas praleistas bendravimo laikas. Kai kuriais atvejais verta numatyti ir praktinius sprendimus, pavyzdžiui, notaro patvirtintą sutikimą kelionei. Kuo aiškesnė tvarka, tuo mažiau erdvės interpretacijoms. Jei tokios sąlygos nėra, piktybiškai nusiteikęs tėvas gali inicijuoti teisminius procesus, tuomet kelionės stringa, atsiranda ginčai, o kartais situacija išauga iki tarptautinės bylos.
Kai kelios savaitės tampa ginču dėl neteisėto vaiko išvežimo ar laikymo užsienyje
Jautriausia situacija kyla, kai vienas iš tėvų išvyksta su vaiku į kitą šalį be aiškaus susitarimo, o kitas tėvas mano, kad pažeistos jo teisės. Tokiais atvejais gali būti inicijuojamos bylos pagal 1980 m. Hagos konvenciją. Nors tėvams tai gali atrodyti kaip poilsis ar artimųjų lankymas, kitai pusei tai gali atrodyti kaip neteisėtas vaiko išvežimas arba laikymas. G. Pranytė mini atvejį Airijoje, kai mama su vaikais vos kelias dienas viešėjo pas senelius, tačiau jau buvo pradėta byla pagal Hagos konvenciją dėl galimai neteisėto vaikų išvežimo ar laikymo. Tai rodo, kad net trumpas laikas gali sukelti problemų. Tokios bylos yra sudėtingos emociškai ir finansiškai, reikalauja teisininkų pagalbos abiejose šalyse ir gali trukti ilgai. Vaikas gali būti grąžinamas į įprastinę gyvenamąją vietą, vertinamas tėvo elgesys. Todėl svarbiausia ne bandyti „apeiti“ kitą tėvą, o iš anksto aiškiai susitarti.
Sutikimas kelionei ir gyvenamosios vietos keitimas nėra tas pats
Svarbu atskirti laikiną vaiko išvykimą (atostogos, viešnagė pas senelius, trumpalaikė kelionė) nuo gyvenamosios vietos valstybės keitimo. Kai vaikas pradedamas leisti į mokyklą ar darželį kitoje šalyje, kuriama kasdienė rutina, parenkami gydytojai, nuomojamas būstas ar formuojama nauja socialinė aplinka, toks išvykimas gali būti vertinamas kaip gyvenamosios vietos keitimas ir jam paprastai reikalingas kito tėvo sutikimas arba teismo sprendimas. Vienašališkai nuspręsti, kad vaikas gyvens kitoje valstybėje, negalima. Ginčai dažnai kyla dar iki akivaizdaus persikėlimo, jei kelionė sutrikdo bendravimo grafiką arba kyla įtarimas, kad ji gali užsitęsti. Rizika kyla ne tik tada, kai vaikas faktiškai perkeltas gyventi į kitą šalį, bet ir tada, kai dokumentuose nėra aiškios tvarkos, o tėvai skirtingai supranta kelionę, viešnagę ar gyvenimo centro perkėlimą.
Ką būtina numatyti skyrybų dokumentuose?
Vaiko kelionių į užsienį tvarka neturėtų būti paliekama žodiniams susitarimams. Aiškiai aprašyta tvarka padeda apsaugoti tėvų teises ir vaiką, sumažina riziką, kad kelionė bus sustabdyta, vienas tėvų jausis eliminuotas arba atostogos taps teisminio proceso pagrindu. Skyrybų dokumentuose verta numatyti: ar vaikas gali vykti į užsienį su vienu iš tėvų; į kokias valstybes galima vykti be sutikimo, o kada jis būtinas; kokia forma duodamas sutikimas; prieš kiek laiko informuoti; kokia informacija pateikiama (datos, valstybė, adresas, bilietai, kontaktai); kaip bus užtikrinamas ryšys su kitu tėvu; kaip kompensuojamos praleistos bendravimo dienos; kokia tvarka taikoma, jei kelionė užsitęsia dėl objektyvių priežasčių; kaip sprendžiami ginčai nesutinkant su kelione. Šios sąlygos turi atspindėti realų šeimos gyvenimą: kelionių įpročius, darbo pobūdį, artimųjų gyvenamąją vietą, bendravimo grafiką. Kokybiška sutartis turi numatyti ne tik dabartinę padėtį, bet ir galimus šeimos gyvenimo pokyčius.
Ką daryti, jei skyrybos jau įvyko, o kelionių sąlygos neaptartos?
Jei santuoka nutraukta seniai ir dokumentuose nėra aiškiai aptarta vaiko kelionių tvarka, verta bandyti tartis. Šeimos ginčuose svarbi mediacija – procesas, kuriame šalys su mediatoriumi bando susitarti be teismo. Rekomenduojama pirmiausia ne veltis į teisinį ginčą, o bandyti susitarti mediacijos būdu, nes už nesutikimo dažnai slypi konkreti priežastis, pvz., baimė, kad bus pažeistas bendravimo grafikas. Galima tartis dėl kompensacinio mechanizmo, pavyzdžiui, kad vėliau tėvas turės ilgesnį laiką su vaikais. Jei susitarti nepavyksta, galima kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo, tačiau tai turėtų būti paskutinis žingsnis.
Tarptautinės šeimos turi galvoti dar plačiau
Tema ypač aktuali šeimoms, kurių gyvenimas susijęs su keliomis valstybėmis. Tokiose situacijose kelionių ir gyvenamosios vietos klausimai turi būti aptarti dar tiksliau. Advokatų kontora JURICA dirba 13 jurisdikcijų, todėl svarbus ne tik Lietuvos teisės išmanymas, bet ir gebėjimas įvertinti, kaip sprendimas dėl vaiko kelionės gali paveikti teises ir procesus užsienyje. Tarptautinėse šeimos bylose svarbu matyti platesnį vaizdą, nes ginčas labai greitai gali persikelti į kitą valstybę, todėl prevencija yra ypač svarbi.
Svarbiausia taisyklė: susitarti tada, kai dar nėra konflikto
Vaiko kelionių klausimai turėtų būti sprendžiami ne tada, kai bilietai jau nupirkti, o derinant skyrybų sąlygas. Kuo aiškiau sutartyje aprašyta tvarka, tuo mažesnė rizika, kad atostogos virs teisminiu ginču. Net ir tada, kai atrodo, kad tėvai viską susitarė, verta teisiškai įsivertinti, ar susitarimas bus veiksmingas praktikoje. Advokato konsultacija reikalinga ne konfliktui kurti, o jo prevencijai. Geriausia šiuos klausimus aptarti dar skiriantis, o jei tvarkos nėra, verta pasikonsultuoti. Kai kurie aiškūs sakiniai sutartyje gali padėti išvengti tarptautinio ginčo, didelių išlaidų ir skaudžių pasekmių vaikui. Vaiko interesų apsauga prasideda nuo aiškumo. Aiškiai sutarta tvarka leidžia vaikui saugiai ilsėtis, palaikyti ryšį su abiem tėvais ir netapti suaugusiųjų konflikto įrankiu.
