Kada ir kodėl kepenys suriebėja? Kaip jas nuo to apsaugoti? Sveikatos priežiūros ir medicininių tyrimų laboratorijų tinklo „Antėja“ gydytojas gastroenterologas Artūras Jacinavičius pabrėžia, kad dažnai ši „tylioji liga“ – kepenų suriebėjimas – yra tiesioginė mūsų mitybos įpročių ir metabolinių sutrikimų pasekmė. Gydytojas atskleidžia, kaip paprasti gyvenimo būdo pokyčiai, ankstyva diagnostika ir fosfolipidų įtaka gali padėti apsaugoti kepenis nuo rimtų pažeidimų.
Riebalinė kepenų liga nustatoma atsitiktinai
Riebalinė kepenų liga dažnai vadinama „tyliąja“, nes ilgą laiką ji nesukelia simptomų. Kaip teigia gastroenterologas A. Jacinavičius, liga dažniausiai įtariama ir nustatoma atsitiktinai, atliekant kraujo tyrimus ar pilvo organų echoskopiją profilaktiškai ar dėl kitų sveikatos sutrikimų. „Dauguma žmonių jaučiasi gana gerai, nors kepenyse jau vyksta uždegiminiai procesai ir riebalų kaupimasis“, – pažymi A. Jacinavičius.
Gydytojas pabrėžia, kad ankstyvoje stadijoje simptomų gali ir nebūti, o pasireiškę dažniausiai būna nespecifiniai ir lengvai ignoruojami: nuovargis, sumažėjusi energija, sunkumo ar tempimo jausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, pilvo pūtimas. Nuovargis, pasak A. Jacinavičiaus, pasireiškia dažnai, nes kepenys atlieka svarbų vaidmenį energijos apykaitoje ir detoksikacijoje, o tai gali būti susiję su sisteminiu uždegimu ir metaboliniu sindromu. Nors pilvo pūtimas ar sunkumo jausmas po valgio dažniausiai priskiriami virškinamojo trakto problemoms, kartais jie taip pat gali rodyti kepenų suriebėjimą.
Riebalinė kepenų liga (MASLD): kas tai ir kodėl ji plinta?
Yra gajus mitas, kad kepenis pažeidžia tik alkoholis. Tačiau, kaip paaiškina gastroenterologas A. Jacinavičius, dažniausia kepenų suriebėjimo priežastis yra medžiagų apykaitos sutrikimai: antsvoris, nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis. „Net visiškai nevartojant alkoholio vis tiek išlieka galimybė susirgti metaboline kepenų suriebėjimo liga (MASLD)“, – perspėja gastroenterologas.
MASLD – tai kepenų suriebėjimo liga, išsivystanti dėl metabolinių problemų, o ne dėl alkoholio vartojimo. Tai viena dažniausių kepenų ligų pasaulyje, ja serga apie 25–30 proc. visų suaugusiųjų, o tarp nutukusių ir diabetu sergančių žmonių paplitimas dar didesnis.
Ankstyva diagnozė ir gyvensenos pokyčių galia
Gera žinia ta, kad pradinėse stadijose ši liga dažnai yra grįžtama, nes kepenys turi geras regeneracines savybes. „Tikslinio svorio pasiekimas (7–10 proc. kūno svorio sumažinimas reikšmingai sumažina kepenų suriebėjimą), fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir metabolinių ligų kontrolė gali padėti sumažinti riebalų kiekį kepenyse ir pagerinti jų funkciją“, – pataria A. Jacinavičius.
Liga dažniausiai nustatoma atliekant kepenų fermentų tyrimus (ALT, AST, ALP, GGT) ir pilvo organų ultragarsinį tyrimą. Gydytojas įspėja, kad kepenų fermentai gali būti normos ribose net ir esant kepenų suriebėjimui, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bendrą būklę. Papildomai gali būti atliekama kepenų elastografija, magnetinio rezonanso tomografija.
Kas turėtų būti ypač budrus?
Labiausiai dėmesį į kepenų sveikatą turėtų atkreipti žmonės, turintys antsvorio, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, turintys padidėjusį cholesterolio kiekį ar arterinę hipertenziją. Pasak A. Jacinavičiaus, kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją gastroenterologą reikėtų pajutus nuolatinį nepaaiškinamą nuovargį, diskomfortą dešiniajame šone, taip pat kraujo tyrimuose nustačius kepenų fermentų padidėjimą.
Fosfolipidai: nepakeičiamos kepenų ląstelių „plytos“
Fosfolipidai yra riebalų tipo molekulės, kurios yra pagrindinė visų mūsų ląstelių, įskaitant ir kepenų, membranų sudedamoji dalis. „Jie padeda palaikyti ląstelių struktūrą ir užtikrina normalų jų funkcionavimą“, – aiškina A. Jacinavičius. Kai kepenų ląstelių membranos pažeidžiamos, sutrinka medžiagų pernaša, ląstelės tampa jautresnės uždegimui ir gali pradėti žūti, tuomet pradeda trikti kepenų funkcija.
Papildomai vartojami fosfolipidai gali padėti atkurti pažeistas ląstelių membranas ir pagerinti kepenų funkciją. Jie gali būti svarbūs pacientams, vartojantiems daug medikamentų, galinčių turėti žalingą poveikį kepenims, turintiems kepenų suriebėjimą, toksinius kepenų pažeidimus ar ilgalaikius metabolinius sutrikimus.
„Liver International“ 2026 m. publikuotas tyrimas1 rodo, kad būtinieji fosfolipidai gali turėti teigiamą poveikį kepenų ląstelių membranų atsistatymui ir kepenų funkcijos rodiklių pagerėjimui pacientams, sergantiems metaboline kepenų suriebėjimo liga, ypač derinant su gyvenimo būdo pokyčiais“, – akcentuoja gydytojas. Tačiau A. Jacinavičius taip pat pabrėžia, kad fosfolipidai nėra patvirtintas gydymo metodas ir turėtų būti skiriami kaip sudėtinės terapijos dalis, kartu su fiziniu aktyvumu, svorio mažinimu ir metabolinių ligų gydymu.
Vaistai ir maisto papildai: kodėl svarbu pasitikėti mokslu?
Gydytojas A. Jacinavičius primena, kad vaistai yra ilgalaikiais klinikiniais tyrimais patikrinti preparatai, kurių veiksmingumas ir saugumas yra įrodyti, yra žinomos saugios ir tikslingos vartoti dozės. „Maisto papildai dažnai neturi pakankamai pagrįstų klinikinių įrodymų, jų reguliavimas paprastesnis, todėl juos vertinti reikėtų atsargiai ir vartoti tik pasitarus su gydytoju“, – pataria gastroenterologas. Fosfolipidų vartojimą, kaip ir bet kurį kitą maisto papildą, svarbu derinti kartu su gyvenimo būdo korekcija ir gydytojo konsultacija.
Paprasti žingsniai sveikesnėms kepenims ilgam:
- Palaikykite normalų kūno svorį.
- Reguliariai judėkite.
- Vartokite pakankamai skaidulų.
- Ribokite cukraus ir riebaus maisto vartojimą.
- Venkite alkoholio.
- Atsargiai vertinkite nežinomus žolinius maisto papildus.
1 https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/liv.70601
