Agro ir maisto sektoriuje EBITDA dažnai tampa vienu svarbiausių rodiklių vertinant verslo atsparumą. Skirtingai nei pajamos ar grynasis pelnas, šis rodiklis leidžia geriau matyti, kaip įmonei sekasi generuoti veiklos rezultatą nepaisant finansavimo struktūros, mokesčių režimo ar investicijų ciklo. Tad būtent veiklos pelningumas dažnai tampa investuotojų atspirties tašku vertinant, ar verslo modelis ilgainiui stiprėja.
EBITDA yra rodiklis, kurį lengva nurašyti kaip „nelabai ką pasakančią buhalterinę abstrakciją“, tačiau kuris, teisingai skaitomas, pasakoja labai konkrečią istoriją apie verslo kokybę.
Skaičiai, kurie reikalauja konteksto
Per pastaruosius ketverius finansinius metus įmonių grupės „Akola group“ 9 mėnesių EBITDA augo nuo maždaug 44 mln. Eur 2022-2023 m. iki 66 mln. Eur šiais finansiniais metais – tai beveik 50 proc. augimas. Tą patį laikotarpį lydėjo reikšmingi grūdų kainų svyravimai, energetikos krizė, geopolitinis neapibrėžtumas ir palūkanų normų šuolis Europoje.
Einamųjų finansinių metų pelningumo dinamika – 7 proc. mažesnė, nei atitinkamu periodu ankstesniais metais, kurie buvo rekordiniai. Tačiau praėjusių finansinių metų 9 mėnesiai buvo išskirtiniai – vieni geriausių Grupės istorijoje. Šiandienos 66 mln. Eur geriau atspindi normalizuotą veiklos lygį, nei nurodo nuosmukį. Tad svarbiau yra kitas klausimas: kodėl operacinis rezultatas iš viso taip reikšmingai išaugo, lyginant su 2022-2023 metais?
Kas iš tikrųjų pasikeitė?
Per 10 metų „Akola group“ pajamos išaugo apie keturis kartus, tačiau veiklos pelningumas augo dar sparčiau. Ir tai nėra atsitiktinumas – greičiau struktūrinis pokytis, kurį lėmė keli veiksniai.
First – maisto gamybos segmento augimas. Kai žaliavų prekybos maržos spaudžiamos pasaulinių kainų, maisto gamyba veikia kitaip: ji generuoja stabilesnę pridėtinę vertę, yra mažiau cikliška ir leidžia geriau kontroliuoti galutinę kainą rinkoje. Einamuoju laikotarpiu šis segmentas uždirbo 38 mln. Eur veiklos pelno – daugiau kaip perpus daugiau, nei pernai tuo pačiu metu. Paukštininkystė, greitai paruošiami produktai, džiūvėsėliai: visi šie segmentai rodo augančias maržas. Tai kryptingų investicijų vaisius, o ne vienkartinis efektas.
Antrasis veiksnys – diversifikacija kaip buferis. Agro sektoriuje cikliškumas neišvengiamas: grūdų kainos krenta, pieno supirkimo kainos svyruoja, trąšų rinkos reaguoja į geopolitiką ir t.t. Tačiau kai tuo pačiu metu maisto gamyba veikia pilnu pajėgumu, o paukštienos paklausa Europoje išlieka stabili, grupės bendri rezultatai atsilaiko. Šiandien tai matoma labai konkrečiai: žemės ūkio grandinė patiria kainų ir sąnaudų spaudimą, tačiau maisto gamyba kompensuoja ir stabilizuoja bendrą pelningumo lygį.
Galiausiai – investicijos į pajėgumus ir efektyvumą. Nusidėvėjimas į EBITDA neįskaičiuojamas, o tai reiškia, kad kuo daugiau investuoji, tuo didesnis skirtumas tarp šio rodiklio ir veiklos pelno. Per pastaruosius metus reikšmingai plėsti gamybos pajėgumai – paukštininkystėje, pašarų gamyboje, grūdų saugojimo infrastruktūroje – ir šios investicijos jau generuoja grąžą.
Tinkamas matas šiam sektoriui
Agro-maisto versle sezoniniai svyravimai yra struktūrinė, bet ne atsitiktinė realybė. Pirmasis ir antrasis pusmečiai visada reikšmingai skiriasi – derliaus pirkimai, saugojimas, perdirbimo ciklai metų eigoje yra nevienodi. Todėl tarpiniai rezultatai visada turi būti skaitomi įvertinus sezoninį kontekstą.
Operacinė grąža šiame kontekste veikia kaip stabilizuojantis rodiklis – jis eliminuoja finansavimo struktūros skirtumus, mokestinę aplinką ir investicijų intensyvumo poveikį. Tai leidžia palyginti skirtingus laikotarpius ir skirtingas veiklas vienoje grupėje.
Be to, EBITDA dažnai naudojama kaip veiklos generuojamo piniginio potencialo indikatorius: įmonė, kuri išlaiko stabilų operacinį rezultatą net sunkesniais laikotarpiais, paprastai turi realų pajėgumą aptarnauti skolą, finansuoti investicijas ir mažinti priklausomybę nuo išorinio kapitalo.
Ką pasako pastarasis laikotarpis?
Einamųjų finansinių metų rezultatas atskleidžia dviejų krypčių judėjimą. Žemės ūkio grandinė šiandien patiria spaudimą: derliaus kokybė, grūdų kainų korekcijos, didėjančios sąnaudos traukia rezultatus žemyn. Partnerystės su ūkininkais segmento veiklos pelnas šiuo laikotarpiu siekė vos 4 mln. Eur, lyginant su 21 mln. Eur pernai. Tokia yra šių metų rinkos realybė.
Tuo tarpu maisto gamyba rodo priešingą trajektoriją – 38 mln. Eur veiklos pelnas, augantis paukštininkystės segmento pelningumas, sparčiai plečiantis džiūvėsėlių verslas. Šis segmentas ne tik kompensavo žemės ūkio spaudimą, bet ir padidino bendrą grupės pelningumo lygį.
Transformacija, matoma tik per kelerius metus
Vertinant agro-maisto verslą, vieno ketvirčio ar net vienų metų rezultatai dažnai neatskleidžia viso paveikslo. Didesnę reikšmę turi tai, kaip keičiasi pelningumo struktūra, kokią dalį rezultatų generuoja didesnės pridėtinės vertės veiklos ir kiek verslas geba išlaikyti atsparumą skirtingų rinkos ciklų metu.
„Akola group“ atvejis iliustruoja platesnį principą: per dešimtmetį, kai pajamos augo 4 kartus, veiklos pelningumas augo dar greičiau. Tai reiškia, kad kiekvienas pajamų euras šiandien generuoja daugiau grąžos nei prieš dešimt metų.
Būtent todėl EBITDA dinamika ilgesniu laikotarpiu investuotojams dažnai suteikia žymiai daugiau informacijos, nei pavienio laikotarpio pelno rodikliai.
Komentaro autorius Mažvydas Šileika, „Akola group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas finansams ir investicijoms
