Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose, didėja pasaulio ekonomikos neapibrėžtumas ir kyla energijos bei kitų žaliavų kainos. Nepaisant to, Lietuvos ekonomika išlieka atspari ir artimiausiais metais turėtų toliau augti, nors trumpalaikių svyravimų gali būti išvengti nepavyks. Dėl kylančių energijos kainų infliacija šiemet viršys 5 proc., tačiau vėlesniais metais prognozuojama, kad ji nuosekliai mažės.
„Konfliktas Artimuosiuose Rytuose jau daro poveikį energijos ir kitų žaliavų kainoms, tačiau Lietuvos ekonomika šiam sukrėtimui yra pasirengusi. Mažesnė priklausomybė nuo importuojamos energijos, didėjantis darbo našumas ir gera namų ūkių finansinė padėtis leidžia tikėtis, kad dabartinio energetikos sukrėtimo poveikis ekonomikai bus mažesnis nei 2022 m. Artimiausiais metais ūkio plėtrą skatins augančios investicijos, didesnės gyventojų pajamos ir vidaus vartojimas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad ekonomika šiemet augs 2,7 proc., 2027 m. augimas turėtų sulėtėti iki 2 proc., o 2028 m. vėl paspartėti iki 3,3 proc. Palyginti su balandžio mėnesio prognozėmis, šiemetinis augimo prognozės sumažinimas 0,4 proc. punkto lėmė ne pablogėjusios fundamentalios tendencijos, o kuklesni, nei tikėtasi, pirmojo ketvirčio rezultatai.
Šiuos ekonominio aktyvumo svyravimus labiausiai veiks pensijų antrosios pakopos fondų lėšų išėmimo galimybė, dėl kurios didės gyventojų disponuojamosios lėšos. Numatoma, kad šiais metais namų ūkiai nemažą dalį atsiimtų lėšų išleis prekėms ir paslaugoms įsigyti, taip spartindami ekonomikos augimą. Tikimasi, kad 2027 m. teigiamas anksčiau atsiimtų lėšų poveikis išnyks, todėl ir ekonomikos augimas bus lėtesnis. Vėlesniais metais ekonomikos augimas grįš į įprastesnius vėžes, o galimas tolesnis lėšų išėmimas turės tik ribotą poveikį.
Prie ekonomikos augimo šiemet prisidės ir reikšmingai didėsiančios valdžios sektoriaus investicijos, svarbios tiek gynybos poreikiams, tiek kitoms reikmėms tenkinti. Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2026 m. investicijos augs 10,1 proc., 2027 m. augimas sulėtės iki 3,7 proc., o 2028 m. jos turėtų augti 4,6 proc.
Užsienio paklausa, praėjusiais metais nemažai padidėjusi iš dalies dėl suintensyvėjusio atsargų kaupimo prieš įsigaliojant didesniems muitų tarifams, šiemet augs mažiau, taip ribodama eksporto plėtrą. Prie to reikšmingai prisidės ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų augimą slopins didesnės energijos kainos, potencialūs tiekimo grandinių sutrikimai ir griežtesnės finansinės sąlygos pasaulio rinkose.
Prognozuojama, kad Lietuvos eksportas šiemet ūgtelės tik 0,4 proc., tačiau 2027 m. ir 2028 m. jo augimas turėtų paspartėti iki atitinkamai 3,6 proc. ir 3,7 proc.
Tebetvyrant įtampai ir neapibrėžtumui Artimuosiuose Rytuose, o energijos išteklių kainoms vis dar esant padidėjusioms, vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų sudaryti 5,1 proc., o kai kuriais šių metų mėnesiais metinė infliacija gali būti ir didesnė.
Vėlesniais metais infliacija turėtų nuosekliai mažėti ir prognozuojamo laikotarpio pabaigoje grįžti į lygį, būdingą Vakarų valstybių pragyvenimo lygiui artėjančiai ekonomikai. Tam didžiausią įtaką darys mažėjančios energijos išteklių kainos, lėtesnis darbo užmokesčio augimas ir mažesnis mokesčių poveikis. 2027 m. vidutinė metinė infliacija turėtų sudaryti 3,0 proc., o 2028 m. – 2,6 proc.
Darbo rinkos padėtis tebėra palanki darbuotojams, darbo užmokesčio kilimą ir toliau palaiko nemenka darbo jėgos paklausa. Nedarbas, kuris šiemet turėtų sudaryti 6,8 proc., 2027 m. turėtų sumažėti iki 6,7 proc., o 2028 m. – iki 6,6 proc.
Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet pakils 8,7 proc., tačiau, 2027 m. vangiau augant ekonomikai, augimas sulėtės iki 6,9 proc., o 2028 m. – turėtų paspartėti iki 7,2 proc.
Darbo užmokestis visu prognozuojamu laikotarpiu didės sparčiau nei kainos, todėl realioji gyventojų perkamoji galia augs.
Vis dėlto konflikto Artimuosiuose Rytuose ateitį ir toliau gaubia didelis neapibrėžtumas. Konflikto trukmė ir intensyvumas gali reikšmingai paveikti energijos bei kitų žaliavų kainas, o kartu ir Lietuvos ekonomikos raidą. Todėl Eurosistemoje, be pagrindinio scenarijaus, įvertintos trys alternatyvios ekonomikos raidos galimybės.
Visais nagrinėtais atvejais Lietuvos ekonomika ir toliau augtų, tačiau pagal nepalankesnius scenarijus numatoma didesnė infliacija ir lėtesnis ekonomikos augimas. Didžiausias poveikis pasireikštų 2027 m., o vėliau pamažu silpnėtų, tačiau visiškai neišnyktų.
Išsamiau apie numatomą ekonomikos raidą – Lietuvos banko interneto svetainėje.
