Lietuvos ekonomika šiemet ir toliau augs, tačiau gyventojai labiau pajus brangesnės energijos sukeltą spartesnį kainų kilimą. Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija viršys 5 proc., tačiau kitąmet ji jau pradės mažėti. Darbo užmokestis visą prognozuojamą laikotarpį turėtų kilti sparčiau nei kainos, todėl gyventojų perkamoji galia ir toliau didės, rodo naujausios Lietuvos banko prognozės.
„Brangesnė energija šiemet vėl priminė, kaip greitai išorės sukrėtimai gali paveikti kasdienį gyvenimą. Tačiau Lietuvos ekonomika šį sukrėtimą pasitinka būdama atspari – didėja eksportas, investicijas palaiko ES lėšos ir didesnės išlaidos gynybai. Svarbu ir tai, kad energijos kainų šuolis neturėtų virsti ilgalaike infliacija: jam slopstant, kitąmet kainos turėtų augti gerokai lėčiau“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad ekonomika šiemet augs 2,7 proc., 2027 m. – 2,4 proc., o 2028 m. – 3,1 proc. Palyginti su birželio mėn., kitų metų augimo prognozė padidinta 0,4 proc. punkto, o 2028 m. sumažinta 0,2 proc. punkto.
Prognozių pokyčius daugiausia lėmė nuosaikesnis, nei anksčiau tikėtasi, antrosios pensijų kaupimo pakopos reformos poveikis. Gyventojai neskuba išleisti atsiimtų lėšų, iki rugpjūčio mėn. jiems buvo pervesta 3,5 mlrd. Eur, Lietuvos banko vertinimu, iki birželio pabaigos vartojimui buvo išleista apie 0,6 mlrd. Eur. Dalis gautų pinigų gali būti išleista vėliau, tačiau tai neturėtų sukelti reikšmingo papildomo postūmio vidaus paklausai artimiausiu metu. Todėl ekonomika šiemet ir kitąmet augs tolygiau, nei prognozuota anksčiau.
Prie ekonomikos augimo šiemet ir kitąmet daugiau prisidės eksportas, kurį palaikys padidėjusi Lietuvos prekybos partnerių paklausa. Investicijų raida taip pat tebėra palanki – jas skatina ES finansuojami projektai ir didėjančios išlaidos gynybai.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidaus vartojimas šiemet augs 3 proc., o 2027 m. – 1 proc. Realusis eksportas turėtų padidėti atitinkamai 4,8 ir 3,6 proc., o investicijos – 8,2 ir 5,7 proc.
Įtampa ir neapibrėžtumas Artimuosiuose Rytuose lėmė energijos kainų šuolį, kurio poveikis persidavė ir kitoms kainoms, ypač transporto paslaugoms. Bendrą kainų augimą slopino lėčiau brangęs maistas. Vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų sudaryti 5,1 proc., o kai kuriais mėnesiais ji gali būti ir didesnė kaip 6 proc.
Vėlesniais metais infliacija turėtų nuosekliai mažėti ir prognozuojamo laikotarpio pabaigoje grįžti į lygį, būdingą Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai. Tam didžiausią įtaką darys mažėjančios energijos išteklių kainos, lėčiau kylantis darbo užmokestis ir mažesnis mokesčių poveikis. 2027 m. vidutinė metinė infliacija turėtų sudaryti 3,1 proc., o 2028 m. – 2,6 proc.
Padėtis darbo rinkoje tebėra palanki darbuotojams. Darbo užmokesčio augimą palaiko didelė darbuotojų paklausa, tačiau galimybes toliau didinti užimtumą vis labiau ribos mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir mažesni migracijos srautai.
Nedarbas šiemet turėtų sudaryti 6,7 proc., o 2027 m. sumažėti iki 6,6 proc. Vidutinis darbo užmokestis šiais metais turėtų augti 9,4 proc., o kitąmet – 7,6 proc.
Išsamiau apie numatomą ekonomikos raidą – Lietuvos banko interneto svetainėje ir leidinyje „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
