Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas penktadienį pareiškė, kad Lietuva jau yra Rusijos taikinys, o Kremliaus grasinimus dėl galimo branduolinių ginklų dislokavimo šalyje pavadino eiline provokacija. Taip jis reagavo į Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo pareiškimą, kad pakeitus Lietuvos Konstituciją šalies teritorija galėtų atsidurti Rusijos branduolinių pajėgų taikiklyje.
Kremlius pagrasino taikiniu paversti Lietuvos teritoriją
D. Peskovas rugsėjo 11 dieną pareiškė, kad Lietuva taptų Rusijos branduolinių pajėgų taikiniu, jeigu jos teritorijoje būtų dislokuoti prieš Rusiją nukreipti branduoliniai ginklai.
Lietuvos ketinimą keisti Konstituciją Kremliaus atstovas pavadino nuspėjamu ir „rimtu įtampos eskalavimu“. Jo teigimu, tokie ginklai būtų nukreipti į rytus, tai yra prieš Rusiją.
R. Kaunas atsakė, kad šie grasinimai nekeičia Lietuvos saugumo padėties vertinimo, nes šalis jau yra Rusijos taikinys. Ministro vertinimu, D. Peskovo žodžiai tėra dar viena provokacija.
Lietuvos pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad šiuo metu nėra konkrečių planų šalies teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus. Prezidentas Gitanas Nausėda liepos 2 dieną taip pat sakė, kad neatidėliotinų planų laikyti tokius ginklus Lietuvoje nėra. Tačiau, anot prezidento, konstitucinio draudimo panaikinimas leistų valstybei reaguoti, jeigu pasikeistų saugumo padėtis.
Seimas rengiasi panaikinti konstitucinį draudimą
Seimo pirmininkas Juozas Olekas rugsėjo 10 dieną pranešė, kad parlamentas ketina priimti Konstitucijos pataisą, kuria būtų panaikintas draudimas Lietuvos teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus.
Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
J. Olekas aiškino, kad ši nuostata buvo priimta visiškai kitomis geopolitinėmis aplinkybėmis – kai Lietuvoje dar buvo okupacinė Rusijos kariuomenė ir siekta užtikrinti jos išvedimą. Jo vertinimu, dabartinis apribojimas NATO kontekste Lietuvą paverčia „balta varna“, o branduolinis atgrasymas yra svarbus norint išsaugoti taiką.
R. Kaunas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete teigė, kad draudimas daro didelį poveikį viso regiono saugumui. Jį panaikinus, sąjungininkai, gavę Lietuvos ir regiono valstybių sutikimą, galėtų praskristi virš šalies teritorijos ir taip demonstruoti NATO pasirengimą ją ginti.
Projekto rengėjai pataisą grindžia Rusijos agresija prieš Ukrainą, stiprėjančia branduoline retorika ir karinės infrastruktūros plėtra su Lietuva besiribojančioje Rusijos Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje. Pataisa siekiama pašalinti kliūtį Lietuvos dalyvavimui visoje NATO atgrasymo sistemoje.
Pataisai reikės 94 balsų per du balsavimus
Seimas Konstitucijos pataisos projektą Nr. XVP-1729 pradėjo svarstyti liepos 7 dieną. Po pateikimo už jį balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo 11, dar šeši susilaikė.
Rugsėjo 9 dieną projektui pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas: už balsavo septyni jo nariai, prieš – Ignas Vėgėlė ir Raimondas Šukys. Pradinę iniciatyvą pasirašė apie 50 parlamentarų iš beveik visų Seimo frakcijų, tačiau jos neparėmė nė vienas opozicinės „Nemuno aušros“ atstovas.
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už tą patį jos tekstą turi būti balsuojama du kartus, tarp balsavimų darant bent trijų mėnesių pertrauką. Per kiekvieną balsavimą pataisai turi pritarti ne mažiau kaip 94 iš 141 Seimo nario.
Anksčiau tikėtasi procesą užbaigti iki 2026 metų pabaigos, tačiau J. Olekas nurodė, kad dėl teisėkūros terminų Seimo rudens sesiją tikriausiai teks pratęsti iki 2027 metų sausio 13 dienos.
R. Šukys perspėjo, kad visiškai panaikinus 137 straipsnį ir nenustačius sprendimų priėmimo bei kontrolės saugiklių galėtų kilti grėsmė valstybei. Jis siūlė dėl pataisos surengti patariamąjį referendumą.
Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė savo ruožtu nurodė, kad su ginkluota gynyba susijusius sprendimus pagal Konstitucijos 142 straipsnį priima Seimas, o svarbiausi gynybos klausimai praktiškai derinami Valstybės gynimo taryboje.
137 straipsnio panaikinimas nepakeistų Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų branduolinių, cheminių, biologinių ir toksinių ginklų neplatinimo, draudimo bei kontrolės srityse. G. Nausėda yra patvirtinęs, kad Lietuva ir toliau liktų Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties dalyvė.
