Šventojoje šiandien simboliškai prasidėjo Šventosios jūrų uosto molų statybos etapas, kurio metu į naują kertinį akmenį su laišku ateities kartoms įmūryta kapsulė. Šis įvykis žymi svarbų atkuriamo uosto infrastruktūros etapą, tęsiant prieš šimtą metų pradėtus darbus.
Svarbu visai Lietuvai
Šiame istoriniame renginyje dalyvavo aukščiausi šalies vadovai: Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, susisiekimo ministras Juras Taminskas, taip pat kiti Vyriausybės ir valstybės institucijų atstovai, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Šventosios jūrų uosto direkcijos, rangovo, buriuotojų, žvejų ir Šventosios bendruomenės atstovai.
Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius akcentavo Šventosios uosto reikšmę ne tik pajūriui, bet ir visai Lietuvai. „Šventosios uosto atkūrimas svarbus ne tik pajūriui, bet ir visai Lietuvai. Sutvarkytas uostas atvers daugiau galimybių turizmui, buriavimui, žvejybai ir vietos verslui, leis geriau išnaudoti tai, ką mums suteikia Baltijos jūra. Šių molų statybos pradžia yra svarbus žingsnis atkuriant uostą, kurio naudą ilgainiui pajus ir vietos žmonės, ir čia atvykstantys Lietuvos bei užsienio svečiai“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė: “Šiandien simboline kapsule pradedame naują Šventosios uosto istorijos etapą. Šventosios uostas nėra nauja idėja: planai buvo ambicingi, tačiau jie liko neįgyvendinti. Šiandien šie planai virsta realybe – uostas realiai jau yra statomas. Lietuva yra jūrinė valstybė, o jūrinė valstybė gyvena su jūra, kuria ryšį su jūra, stato uostus ir augina buriuotojus.”
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pabrėžė, kad šiandienos darbai yra svarbūs ne tik kaip infrastruktūros projektas, bet ir kaip Šventosios bei visos Lietuvos jūrinės tapatybės dalis. „Šventosios uosto istorija siekia šimtmečius, todėl šiandien pradėta molų statyba turi labai aiškią istorinę prasmę – mes tęsiame tai, ką prieš šimtą metų pradėjo ankstesnė Lietuvos karta. Tačiau kartu žvelgiame į ateitį. Atkurtas uostas taps šiuolaikiška Lietuvos jūrinės infrastruktūros dalimi, atvers naujų galimybių žmonėms, verslui, turizmui, laivybai ir visai Lietuvos j Marinei kultūrai. Šiandien padedame tvirtą pagrindą tam, kad Šventosios uostas vėl taptų gyva Lietuvos jūrinio gyvenimo dalimi“, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Kapsulė su laišku ateities kartoms
Šventosios uosto statybos pradžios ceremonijoje simboliškai pratęsta prieš šimtą metų pradėta uosto istorija. Į kertinį molų akmenį įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms, kurį pasirašė Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, susisiekimo ministras Juras Taminskas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovas Mindaugas Skritulskas.
Laiške primenama, kad po šimto metų istorija nepradedama iš naujo – tęsiama tai, ką pradėjo ankstesnės kartos. „Mes šiandien kuriame ne tik uostą. Mes kuriame savo svajonę ir ją perduodame jums“, – rašoma laiške ateities kartoms.
Pasirašyta finansavimo sutartis
Uosto atkūrimo darbų pradžią lydėjo ir finansavimo sutarties pasirašymas. Ją pasirašė Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Inga Šuolienė ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Ramunė Olšauskaitė Urbonienė. Šventosios uosto molų statybai numatoma skirti 18,8 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų pagal 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategiją.
Bendra rangos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų su PVM. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir Palangos miesto savivaldybės lėšomis. Palangos miesto savivaldybė projektui numato skirti apie 10 mln. eurų.
Bus pastatyti du išoriniai molai
Šventosios jūrų uosto infrastruktūros statybos darbus atliks tarptautinį konkursą laimėjusi UAB „Tilsta“. Bus pastatyti du išoriniai molai, kurie suformuos įplauką į uostą ir apsaugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio užnašų. Pietinis molas bus 647,5 metro, šiaurinis – 402,5 metro ilgio.
Pietinio molo zonoje bus įrengtos keturios krantinės, o palei visą jo ilgį – 9 metrų pločio promenada, tapsianti nauja vieša erdve prie jūros. Šiaurinis molas pirmiausia atliks krantosauginę funkciją – sulaikys smėlio sąnašas ir padės užtikrinti stabilų uosto įplaukos funkcionavimą.
Projekte taip pat numatyta gilinti uosto akvatoriją ir įplaukos kanalą, įrengti aptarnavimo infrastruktūrą.
Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais.
Rangos darbus atliksiančios UAB „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas pabrėžė, kad tai – vienas sudėtingiausių šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamų hidrotechninės infrastruktūros projektų. „Esame visiškai pasiruošę laukiantiems iššūkiams. Jau turime sukaupę vertingos patirties dirbdami su Klaipėdos uosto ir Vidaus vandens kelių projektais. Savo žinias, komandos kompetenciją ir technikos parką sutelksime tam, kad Šventosios uosto statybos būtų įgyvendintos sklandžiai“, – sakė Eduardas Grinaveckas.
Visi statybos darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Esant nuo rangovo nepriklausančioms aplinkybėms, terminas galės būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius.
Šventosios uosto istorija tęsiama po šimto metų
Šventosios uosto istorija neatsiejama nuo Lietuvos pastangų stiprinti savo ryšį su Baltijos jūra. 1925 m. balandžio 28 d. prie Šventosios upės žiočių buvo padėtas pirmasis uosto kertinis akmuo ir iškilmingai pradėta jo statyba. 1925–1926 metais buvo statomi pirmieji uosto įrenginiai ir molai.
Praėjus šimtui metų, šiandien prie tų pačių krantų simboliškai padėtas naujas kertinis akmuo ir pradėtas dar vienas svarbus kelio į atkurtą Šventosios uostą etapas.
Palangos miesto savivaldybė jau yra įgyvendinusi vieną iš uosto atkūrimo etapų – sukūrusi žvejams reikalingą infrastruktūrą. Šiuo metu taip pat baigiamas rengti regioninės buriavimo mokyklos statybos techninis projektas, o dar šiais metais planuojama pradėti jos statybos darbus.
Po šimto metų istorija nepradedama iš naujo. Ji tęsiama.
Aldo Kazlausko nuotrauka.
