Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas penktadienį, spalio 16 dieną, iki lapkričio vidurio pratęsė Lietuvos kariuomenės pagalbą saugant beveik 275 kilometrų ilgio valstybės sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi. Pirminis karių pasitelkimo terminas turėjo baigtis tą pačią dieną.
Apie 100 karių toliau patruliuos su pasieniečiais
Iki kuopos dydžio Lietuvos kariuomenės vienetas – apie 100 karių – Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams talkina nuo spalio 8 dienos. Kariai kartu su pasieniečiais patruliuoja pasienio užkardų teritorijose.
Atsižvelgiant į poreikį, pasienyje taip pat gali veikti mobilūs patruliai, mobilieji stebėjimo postai ir Karo policijos ekipažai. Lietuvos kariuomenė šią pagalbą vadina prevencine ir įprasta institucijų bendradarbiavimo priemone, stiprinančia sienos apsaugos pajėgumus.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas spalio 13 dieną kreipėsi į R. Kauną dėl misijos pratęsimo, o spalio 14-ąją apie prašymą pranešė viešai. Jis tikėjosi, kad kariai pasienyje liks bent iki lapkričio pradžios, tačiau krašto apsaugos ministras pagalbą pratęsė dar ilgiau.
Kariuomenė pasitelkta dėl galimų provokacijų
Kariai į pasienį buvo pasiųsti M. Katelyno prašymu, reaguojant į regiono saugumo padėtį, signalus apie galimą mobilizaciją Rusijoje ir spalio 6 dieną įvykusį incidentą Latvijos pasienyje su Baltarusija.
Latvijos kariuomenės duomenimis, mažiausiai 20 migrantų, lydimų kaukėtų ir ginkluotų asmenų, mėgino neteisėtai patekti iš Baltarusijos į Latviją. Migrantų palydovai esą grasino kariams ir stūmė žmones sienos link, o vėliau įžengė į Latvijos teritoriją, apgadino elektros skirstomąją spintą ir pavogė vaizdo kameras.
Lietuvos pareigūnai taip pat vertina riziką, kad Rusijoje paskelbus mobilizaciją jos vengiantys žmonės galėtų mėginti neteisėtai patekti į Lietuvą ir prašyti prieglobsčio.
Ministras tikina, kad grėsmė nėra padidėjusi
M. Katelynas pabrėžė, kad padėtis Lietuvos pasienyje yra rami, grėsmės lygis nepadidėjęs, todėl gyventojams nėra tiesioginio pagrindo nerimauti. Pasak ministro, kariuomenės pagalba reikalinga kaip prevencinė priemonė, nes vien pasieniečių pajėgumų nepakanka.
Karių siuntimas prie Lietuvos sienos su Baltarusija tuo metu nebuvo svarstomas. R. Kaunas aiškino, kad šiame pasienyje įrengta fizinė tvora, o ties Kaliningrado sritimi tokio barjero nėra, todėl ten sienai saugoti reikia daugiau žmonių.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad kariuomenė pasitelkta bendru institucijų sutarimu, siekiant apsidrausti nuo galimų provokacijų.
