Gegužės 7 d. Kipro mieste Pafose vykusiame Europos Sąjungos (ES) aplinkos generalinių direktorių susitikime aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė pristatė Lietuvos poziciją dėl ES bioekonomikos strategijos įgyvendinimo, Paukščių ir Buveinių direktyvų vertinimo, tarptautinių plastiko sutarties derybų ir gamtos kreditų potencialo.
„Lietuvai svarbu, kad ES aplinkos politika išliktų ambicinga, tačiau kartu būtų aiškiai įgyvendinama praktikoje. Tam reikia proporcingų reikalavimų, geriau suderintų procedūrų, tvaresnio finansavimo ir aiškių sąlygų institucijoms, verslui bei visuomenei“, – sakė aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.
2025 m. lapkritį Europos Komisija pristatė naują ES bioekonomikos strategiją. Ja siekiama stiprinti biotechnologijų ir biologinės kilmės produktų vaidmenį ES ekonomikoje, spartinti inovacijų diegimą, kurti rinkas biologinės kilmės medžiagoms ir užtikrinti tvariai gaunamos biomasės pasiūlą.
Atsižvelgdama į atnaujintą ES bioekonomikos strategiją, Lietuva rengia nacionalinį bioekonomikos veiksmų planą, kuriame vertinamos jau taikomos ir galimos naujos priemonės bioekonomikos plėtrai skatinti. Miškų sektoriuje akcentuojamas miškingumo didinimas, tvarios biomasės pasiūlos stiprinimas, ekosisteminių paslaugų ir nemedieninių miško produktų potencialo panaudojimas.
Susitikime taip pat aptartas Europos Komisijos pradėtas Paukščių ir Buveinių direktyvų vertinimas, vadinamasis „streso testas“, kuris yra platesnės ES teisėkūros supaprastinimo darbotvarkės dalis. Šiuo vertinimu siekiama nustatyti, ar pagrindiniai ES gamtos apsaugos teisės aktai tebėra tinkami veiksmingai saugoti gamtą ir ar jų įgyvendinimą galima supaprastinti, išlaikant tuos pačius aplinkosaugos tikslus.
Lietuva atkreipė dėmesį, kad smulkios apimties procedūros reikalauja daug administracinių išteklių. Pavyzdžiui, tūkstančių mažų privačių miško valdų, patenkančių į Europos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“, miškotvarkos planų vertinimas užtrunka ir reikalauja didelių administracinių resursų.
„Gamtos apsaugos reikalavimai turi būti taikomi taip, kad būtų aišku, kada vertinimas būtinas ir kokios apimties jis turi būti. Tikslesni vertinimo slenksčiai, kriterijai ir geriau suderintos procedūros suteiktų daugiau aiškumo gyventojams, verslui ir institucijoms, mažintų pasikartojančias procedūras ir leistų greičiau įgyvendinti valstybei svarbius projektus“, – teigė A. Paliukėnaitė.
Tarptautinių klausimų sesijoje aptarti du šiemet ES svarbūs procesai: ES pozicija derybose dėl pasaulinio susitarimo, kuriuo siekiama mažinti plastiko taršą ir ES pasirengimas Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijai COP17.
Derybose dėl plastiko taršos mažinimo Lietuva siūlo laikytis anksčiau suderintos ES pozicijos, kad būsimas susitarimas turi apimti visą plastiko gyvavimo ciklą, numatyti aiškias priemones dėl plastikuose naudojamų cheminių medžiagų, galinčių kelti riziką sveikatai ir aplinkai, taip pat nustatyti aiškią tvarką, kaip susitarimas būtų įgyvendinamas ir atnaujinamas ateityje.
Rengiantis COP17, Lietuva pabrėžė, kad svarbu išlaikyti politinį dėmesį Kunmingo ir Monrealio biologinės įvairovės programos įgyvendinimui ir gamtos atkūrimui. Šiems tikslams būtinas ilgalaikis finansavimas, todėl aptartas ir gamtos kreditų potencialas pritraukti daugiau privačių lėšų biologinės įvairovės apsaugai bei ekosistemų atkūrimui.
„Gamtos atkūrimui reikia ilgalaikių ir tvarių finansavimo šaltinių. Gamtos kreditai galėtų padėti pritraukti papildomą privatų kapitalą, tačiau tik tuo atveju, jeigu jie bus patikimi, pagrįsti aiškiomis metodikomis, ilgalaike stebėsena ir pamatuojamu poveikiu biologinei įvairovei“, – sakė aplinkos viceministrė.
2026 m. rudenį Baltijos šalyse planuojama pradėti LIFE BIO-CRED Baltic projektą, kuris leis praktiškai įvertinti gamtos kreditų sistemų taikymą. Projekto metu bus vertinama, kokios metodikos ir stebėsenos priemonės reikalingos, kad atkūrimo rezultatai būtų patikimai įvertinti ir padėtų pritraukti papildomą finansavimą.
