Lietuvos bankas paskelbė preliminarius 2026 m. pirmojo ketvirčio tiesioginių investicijų (TI) duomenis. Naujausi duomenys atskleidžia, kad tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas į Lietuvą 2026 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 40,7 proc. ir siekė 685,4 mln. Eur. Šiam augimui daugiausia įtakos turėjo padidėjusios reinvesticijos šalyje (663,4 mln. Eur).
Didžiausi TUI srautai į Lietuvą užfiksuoti iš Lenkijos (187,9 mln. Eur), Suomijos (167,9 mln. Eur) ir Latvijos (150,9 mln. Eur). Neigiami srautai, rodantys investicijų mažėjimą ar išėmimą, buvo iš Nyderlandų (290,7 mln. Eur), JAV (127,9 mln. Eur) ir Estijos (121,2 mln. Eur).
Pagal ekonominės veiklos rūšis, didžiausias investicijų augimas pastebėtas didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto sektoriuose (426,5 mln. Eur), apdirbamosios gamybos (226,1 mln. Eur) ir informacijos bei ryšių (90,9 mln. Eur) įmonėse. Investicijos sumažėjo statybos (112,3 mln. Eur) ir elektros, dujų, garo tiekimo bei oro kondicionavimo veiklos įmonėse (79,7 mln. Eur).
TUI pajamos, tenkančios nerezidentams, 2026 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 6,5 proc. iki 935,8 mln. Eur. Didžioji dalis šių pajamų (70,9 %) buvo reinvestuota, o 25,8 proc. paskirstyta dividendams. Daugiausia reinvestavo Lenkijos (203,3 mln. Eur), Suomijos (160,9 mln. Eur) ir Latvijos (94,7 mln. Eur) investuotojai. Estija (107,3 mln. Eur) ir Švedija (49,7 mln. Eur) skyrė didžiausią dalį pajamų dividendams. Finansinės ir draudimo veiklos įmonės gavo didžiausias pajamas (322 mln. Eur).
Sukauptosios TUI Lietuvoje per metus padidėjo 16,5 proc. ir 2026 m. kovo 31 d. sudarė 47,4 mlrd. Eur, arba 55,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 16 421 Eur TUI (2025 m. kovo 31 d. – 14 097 Eur). Didžiausi investuotojai į Lietuvą yra Nyderlandai (7,1 mlrd. Eur), Vokietija (5,8 mlrd. Eur), Jungtinė Karalystė (4,9 mlrd. Eur), Švedija (4,2 mlrd. Eur) ir Estija (4,1 mlrd. Eur). Finansinės ir draudimo veiklos įmonės pritraukė daugiausia TUI (15,8 mlrd. Eur), o investicijos jose per metus padidėjo 9,7 proc.
Lietuvos TI srautas užsienyje siekė 127,4 mln. Eur, tai 17,9 proc. daugiau nei 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tai lėmė padidėjusios reinvesticijos (65,6 mln. Eur) ir Lietuvos rezidentų investicijos į nuosavybės priemones užsienyje (53,4 mln. Eur). Didžiausi investicijų srautai fiksuoti Islandijoje (187,2 mln. Eur) ir Latvijoje (154,8 mln. Eur), o neigiami – Nyderlanduose (124,2 mln. Eur) ir Norvegijoje (71,5 mln. Eur). Apdirbamosios gamybos sektorius pritraukė didžiausias investicijas (107 mln. Eur), o informacijos ir ryšių sektorius patyrė investicijų sumažėjimą (99,5 mln. Eur).
Lietuvos investuotojų uždirbtos TI pajamos užsienyje 2026 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 94 mln. Eur, sumažėjusios 32,8 proc., palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu. Didžioji dalis (69,8 %) buvo reinvestuota, o 27,2 proc. paskirstyta dividendams. Daugiausia pajamų gauta iš investicijų Latvijoje (104,5 mln. Eur), kur 96,6 proc. pajamų sudarė reinvesticijos (101 mln. Eur).
Lietuvos sukauptosios TI užsienyje 2026 m. kovo 31 d. siekė 13,2 mlrd. Eur, iš jų 49,9 proc. teko ES valstybėms narėms. Pagrindinės kryptys yra JAV (5,6 mlrd. Eur), Latvija (2,6 mlrd. Eur) ir Estija (1,1 mlrd. Eur), sudarant atitinkamai 42,7%, 19,8% ir 8,7% visų Lietuvos TI užsienyje. Didžiausia dalis teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėms (5,8 mlrd. Eur).
