Lietuvos draudimo rinka 2026 m. pirmąjį ketvirtį demonstravo nevienodą augimo tempą, kurį daugiausia lėmė dešimtadaliu padidėjusios gyvybės draudimo įmokos. Nors ne gyvybės draudimo segmentas augo nuosaikiau, bendras įmokų augimas vis tiek buvo fiksuojamas. Tačiau išmokėtos draudimo išmokos didėjo sparčiau nei įmokos, o draudimo įmonių pelningumas reikšmingai sumenko.
Pasak Lietuvos banko Prudencinės priežiūros departamento direktorės Renatos Bagdonienės, rinkos augimo struktūra pasikeitė, gyvybės draudimui didžiausią postūmį suteikė pensijų sistemos pokyčiai. Nepaisant mažesnio pelno, sektorius išlieka finansiškai atsparus ir laiko didelį kapitalo pakankamumą.
Draudimo įmokos
Iš viso draudimo rinka, palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 3,8 proc., pasiekdama 444,5 mln. Eur. Didžioji dalis, 339,6 mln. Eur (76,4 %), teko ne gyvybės draudimui, o 105 mln. Eur (23,5 %) – gyvybės draudimui.
Gyvybės draudimo rinka augo 10,4 proc., o ne gyvybės draudimo – tik 2,0 proc. Pastarojo augimą galėjo pristabdyti nuo šių metų įsigaliojęs naujasis saugumo mokestis.
Investicinis gyvybės draudimas išlaiko lyderio pozicijas gyvybės draudimo rinkoje, jo įmokos pirmąjį ketvirtį augo 10 proc. iki 84,5 mln. Eur (80,5 % visų gyvybės draudimo įmokų). Antrosios pensijų pakopos pensijų reformos kontekste gyventojai aktyviau ieško alternatyvių investavimo sprendimų.
Ne gyvybės draudimo rinkoje populiariausios ir toliau išlieka transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas (įmokos padidėjo 4,7 % iki 92,0 mln. Eur), turto draudimas (3,1 % iki 83,4 mln. Eur) ir transporto priemonių kasko draudimas (3,5 % iki 73,9 mln. Eur).
Sparčiai augo finansinių nuostolių draudimo (12,8 %) ir pajamų apsaugos draudimo (9,5 %) įmokos, tačiau jos sudaro nedidelę visos ne gyvybės draudimo rinkos dalį. Medicininių išlaidų draudimo įmokos, kurios pernai sparčiai augo, šiemet sumenko 5,2 %, iki 46,8 mln. Eur.
Draudimo išmokos
Per 2026 m. pirmąjį ketvirtį draudėjams ir nukentėjusiems išmokėta 253,7 mln. Eur, o tai yra 11,2 % daugiau nei 2025 m. tą patį laikotarpį.
Ne gyvybės draudimo išmokos augo sparčiau – jos padidėjo 13,4 % iki 195,8 mln. Eur. Didžiausią dalį sudarė sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas (35 %, 68,5 mln. Eur), kasko draudimas (27 %, 52,9 mln. Eur) ir turto draudimas (18 %, 34,9 mln. Eur).
Gyvybės draudimo išmokos išaugo 4,5 % iki 57,8 mln. Eur. Tai apima išmokas pagal draudžiamuosius įvykius (7,4 mln. Eur, +10,5 %) ir išmokas iš draudėjų sukaupto kapitalo (50,4 mln. Eur, +3,6 %).
Finansiniai rezultatai
Lietuvos draudimo įmonės pirmojo ketvirčio pelną sudarė 8,8 mln. Eur, tai daugiau nei 3 kartus mažiau nei pernai (28,2 mln. Eur). Gyvybės draudimo įmonių pelnas krito 40,3 % iki 3,7 mln. Eur, o ne gyvybės draudimo įmonių – 4,4 karto iki 5 mln. Eur.
Sektoriaus mažesnį pelną lėmė 40 % pablogėjęs draudimo veiklos rezultatas ir 14 % sumažėjusios grynosios pajamos iš investicinės veiklos. Iš viso pelningai dirbo šešios draudimo įmonės, dvi patyrė nuostolį.
nepaisant mažesnio pelno, draudimo sektorius išlaiko aukštą kapitalo pakankamumą, bendras mokumo rodiklis gerokai viršija 100 %, o kapitalo padėtis yra stabili.
Draudimo brokerių pajamos, palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,9 % iki 28,8 mln. Eur. Per brokerius sudaryta 889,2 tūkst. ne gyvybės draudimo sutarčių (9,8 % daugiau) ir 546 gyvybės draudimo sutartys (12,9 % mažiau).
2026 m. kovo pabaigoje Lietuvoje veikė 20 draudikų (8 Lietuvos draudimo bendrovės, 12 ES šalyse registruotų bendrovių filialų), 107 draudimo brokerių įmonės ir 2 filialai.
