Mokslas dažnai suvokiamas kaip uždara erdve, skirta tik mokslininkams ir universitetams, o visuomenei tenka tik pasyvaus stebėtojo ar gavėjo vaidmuo. Tačiau apklausos duomenys rodo, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų norėtų peržengti šią ribą ir patys prisidėti prie mokslinių tyrimų. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidžia, kad net 41 proc. gyventojų sutiktų dalyvauti mokslo projektuose. Tai gana pozityvus rezultatas, rodantis didelį neišnaudotą piliečių mokslo potencialą.
Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologijos profesorė Eglė Butkevičienė, vadovaujanti projektams RECONECT ir „Science4Everyone“, pastebi, kad noras dalyvauti dar nereiškia realaus įsitraukimo. „Tam reikia, kad žmonės žinotų apie tokias galimybes, suprastų, kuo gali prisidėti, ir matytų savo dalyvavimo prasmę. Todėl klausimas ne vien apie žmonių norą dalyvauti, bet ir apie tai, kiek universitetai bei kitos mokslo institucijos sukuria jiems realių galimybių tai daryti“, – sako profesorė.
Atviresni mokslui palankiau vertina pasirengimą krizėms
Įdomus apklausos rezultatas atskleidžia sąsają tarp noro dalyvauti mokslo projektuose ir palankesnio Lietuvos visuomenės pasirengimo krizėms vertinimo. Tarp norinčiųjų dalyvauti mokslo projektuose 39 proc. mano, kad visuomenė yra pasirengusi atlaikyti krizes, o tarp nenorinčiųjų taip mano tik 26 proc. E. Butkevičienė svarsto, kad tai gali rodyti platesnę pilietinę orientaciją – pasitikėjimą savo ir kitų gebėjimu veikti, norą bendradarbiauti ir prisidėti prie bendrų problemų sprendimo.
Tačiau net ir tarp atvirų mokslui žmonių didelė dalis (40 proc.) visuomenės pasirengimą krizėms vertina kritiškai. Tai rodo, kad atsparumui stiprinti dar yra daug erdvės. Svarbu suprasti, ką patys žmonės laiko pasirengimu krizei – institucijų veikimą, individualų pasirengimą, bendruomenės gebėjimą susitelkti ar kitus veiksnius.
Domėtis mokslu – dar nereiškia jame dalyvauti
Nors mokslas nėra tolima ar neįdomi tema daugumai lietuvių (59 proc. domėjosi mokslo naujienomis, 52 proc. skaitė mokslinius straipsnius), tačiau domėjimasis yra tik pirmas žingsnis. Piliečių mokslas siūlo aktyvesnį vaidmenį – duomenų rinkimą, aplinkos stebėjimą, tyrimo klausimų formavimą ar sprendimų paiešką kartu su mokslininkais. Tokios galimybės Lietuvoje dar nėra įprastos, todėl tik apie 10 proc. gyventojų yra aktyviai dalyvavę piliečių mokslo projektuose. Tai signalas, kad šioje srityje turime daug erdvės augti.
Prisidėti prie mokslo galima ne tik finansiškai
Lietuvoje nėra stiprios tradicijos individualiai finansuoti mokslą. Tačiau dalyvavimas moksle nebūtinai turi būti finansinis. Žmonių pasirengimas skirti savo laiką, žinias ar padėti rinkti duomenis gali būti vertingesnis. Svarbiausia žinutė yra ta, kad Lietuvos visuomenė yra gana atvira mokslui, tačiau tarp domėjimosi ir aktyvaus dalyvavimo vis dar yra atotrūkis, kuriame slypi didelis potencialas.
Šiuo tikslu KTU kartu su partneriais pradeda vykdyti programos „Europos horizontas“ finansuojamą projektą „Mokslas atkeliauja į miestą: mokslo priartinimas prie piliečių (Science4Everyone)“ (Nr. 101292372). Šis projektas siekia sukurti daugiau prasmingų galimybių žmonėms kartu su mokslininkais tyrinėti jiems aktualias problemas, taip ne tik atverdamas mokslą visuomenei, bet ir kuriant dalyvavimo, bendradarbiavimo bei bendros atsakomybės patirtis.
