2026 m. spalio 20 d. Seimas pradėjo svarstyti Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą bei Mokslo ir studijų įstatymų pataisas. Jomis siekiama didinti darbo užmokestį pedagogams, dėstytojams, mokslo institucijų darbuotojams, valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbantiems sporto treneriams, taip pat mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams.
Pagal numatomus pakeitimus, darbo užmokestis padidėtų daugiau nei 65,5 tūkst. švietimo įstaigų darbuotojų – mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų. Iš viso jiems darbo užmokestis didėtų 7,56 proc. Nuo 2027 m. sausio 1 d. mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos prieš mokesčius padidėtų nuo 152 iki 214 Eur, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – nuo 114 iki 136 Eur, mokyklų vadovų – nuo 299 iki 354 Eur, mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui – nuo 291 iki 302 Eur, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų – nuo 254 iki 279 Eur, švietimo pagalbos įstaigų vadovų – nuo 272 iki 306 Eur, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojų (kurių darbas laikomas pedagoginiu) – nuo 251 iki 276 Eur, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjų (kurių darbas laikomas pedagoginiu) – nuo 198 iki 257 Eur. Trenerių darbo užmokestis iki mokesčių padidėtų vidutiniškai 205 Eur.
Nuo kitų metų valstybinių mokslinių tyrimų institutų darbuotojų pareiginė alga prieš mokesčius didėtų: institutų direktorių – 278–497 Eur, mokslinių sekretorių – 218–410 Eur, vyriausiųjų mokslo darbuotojų – 246–439 Eur, vyresniųjų mokslo darbuotojų – 218–333 Eur, mokslo darbuotojų ir mokslininkų stažuotojų – 218–251 Eur, jaunesniųjų mokslo darbuotojų – 195–245 Eur, tyrėjų – 218–251 Eur. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigė, kad iš viso padidinimas siektų 7,56 proc., o šį augimą sudarytų 4,93 proc. pareiginės algos koeficientų ir 2,5 proc. pareiginės algos bazinio dydžio didinimas.
Projektu taip pat siekiama padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių minimalius pareiginės algos koeficientus, kad nustačius 1245 eurų MMA, jų pareiginė alga būtų didesnė už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį. Minimalūs kvalifikuotų darbuotojų, specialistų, struktūrinių padalinių vadovu ir jų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai siūloma didinti vidutiniškai apie 2,5–9,9 proc. (įskaitant pareiginės algos koeficientų ir pareiginės algos bazinio dydžio padidinimą). Minimalių pareiginių algų augimas sudarytų apie 47–150 Eur per mėnesį. Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Tado Vinokuro, pokyčiai paliestų apie 20 tūkst. darbuotojų.
Socialinių paslaugų srities darbuotojų nustatytus minimalius pareiginės algos koeficientus numatoma didinti 30 proc. vietoje dabar nustatyto 21 proc. Socialinių paslaugų srities darbuotojų, turinčių antrąją kvalifikacinę kategoriją, pareiginės algos koeficientas būtų didinamas 25 proc. vietoje dabar numatytų 20 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu biudžetinėse įstaigose dirba virš 18 tūkstančių nekvalifikuotų darbuotojų, kuriems nustatyta MMA. Nustačius planuojamą 1245 eurų MMA, jų pareiginės algos padidės 8 proc. (arba 92 eurais).
„Įstatymo įgyvendinimui nuo 2027 m. reikės apie 220,6 mln. eurų per metus. Iš jų biudžetinių įstaigų darbuotojų minimaliems koeficientams – 20 mln. eurų, socialinių paslaugų srities darbuotojams – 17,4 mln. eurų. Pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui 180,9 mln. eurų, trenerių darbo užmokesčiui – 2,3 mln. eurų“, – Seimo posėdyje sakė T. Vinokuras.
Pritarus projektams po pateikimo (projektai Nr. XVP-1992, Nr. XVP-1993), toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 19 d.
