Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) siekia stiprinti jaunųjų ūkininkų balsą visur, kur formuojami Lietuvos žemės ūkio svarbūs sprendimai. Dėl šios priežasties LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas teikia Sąjungos valdybai siūlymą pradėti stojimo į Lietuvos žemės ūkio tarybą (LŽŪT) procesą.
Pagrindinė priežastis – aštrėjanti kartų kaitos problema Lietuvos žemės ūkyje. Per pastaruosius 15 metų jaunųjų ūkininkų skaičius šalyje sumažėjo daugiau nei 52 proc. – nuo 41 496 iki mažiau nei 20 tūkstančių. Šiandien jaunieji ūkininkai sudaro tik 13,3 proc. visų šalies valdų valdytojų. Tai kelia grėsmę ne tik jaunųjų ūkininkų, bet ir visos Lietuvos žemės ūkio tęstinumui.
LJŪJS vienija apie 10 proc. visų Lietuvos jaunųjų ūkininkų, todėl sąjunga turi teisę ir pareigą atstovauti jų interesams formuojant ilgalaikę žemės ūkio politiką. Nuo 2016 m. LJŪJS yra Europos jaunųjų ūkininkų tarybos CEJA narė ir atstovauja jaunųjų ūkininkų interesams ES lygiu.
Šiemet pirmą kartą Lietuvoje lankėsi CEJA viceprezidentas. Susitikimuose daug dėmesio skirta kartų kaitai, žemės prieinamumui ir koncentracijai, ūkių ekonominiam gyvybingumui bei jaunų žmonių galimybėms kurti ateitį žemės ūkyje.
„Negalime sau leisti būti tik jau priimtų sprendimų stebėtojais ar vertintojais. Jeigu norime stipraus ir gyvybingo Lietuvos žemės ūkio po dešimties ar dvidešimties metų, jaunųjų ūkininkų balsas turi būti girdimas prie visų svarbiausių sprendimų stalo“, – sako LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.
LŽŪT telkia žemdirbių organizacijas ir dalyvauja formuojant bendras pozicijas žemės ūkio klausimais. LJŪJS siekia, kad šioje platformoje būtų girdimas ir jaunųjų ūkininkų balsas. Kartų kaita, žemės prieinamumas, ūkių koncentracija, investicijų sąlygos ir ūkių gyvybingumas yra klausimai, kurių negalima spręsti be tų, kurie ateityje perims Lietuvos žemės ūkį.
LJŪJS nesiekia rinktis tarp skirtingų žemdirbių organizacijų. Tikslas – dalyvauti visose pagrindinėse platformose, kuriose formuojamos pozicijos dėl Lietuvos žemės ūkio, ir jose savarankiškai atstovauti jaunųjų ūkininkų interesams. Narystė LŽŪT nekeistų LJŪJS savarankiškumo – pozicijos ir toliau bus formuluojamos remiantis jaunųjų ūkininkų interesais ir narių mandatu.
Principas – ne skirstyti žemdirbius, o ieškoti bendrų interesų ir telkti organizacijas, kur kartu galima pasiekti daugiau. Tikimasi, kad jaunųjų ūkininkų balsui šioje platformoje atsiras vietos.
Galutinį sprendimą dėl stojimo į Lietuvos žemės ūkio tarybą priims LJŪJS valdyba.
Jaunieji ūkininkai turi būti ne Lietuvos žemės ūkio politikos stebėtojai, o jos kūrėjai.
