Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino valstybės pagalbos schemą „LEZ žaliasis pramonės parkas“, pagal kurią Lietuvos laisvosioms ekonominėms zonoms (LEZ) bus skirta iki 20 mln. eurų tvarios ir efektyvios energetikos infrastruktūros plėtrai. Apie trečiadienį patvirtintą schemą pranešė naujienų agentūra BNS. Parama taikoma visoms šalies LEZ, tad finansavimo galės siekti ir Kauno laisvoji ekonominė zona.
Pinigai keliaus saulės elektrinėms ir baterijoms
Lėšomis bus finansuojamos saulės elektrinės LEZ teritorijose, baterijų energijos kaupimo sistemos pertekliniam elektros kiekiui kaupti, taip pat ledu grįstos kaupimo sistemos, skirtos pramoniniam šaldymui gaminti.
Finansavimas numatytas ir atliekinės šilumos surinkimo bei pakartotinio panaudojimo įrangai, taip pat šilumos ir vėsumos gamybos, kaupimo bei paskirstymo infrastruktūrai. Ministerijos teigimu, atliekinės šilumos panaudojimas LEZ teritorijose turėtų sumažinti papildomos energijos poreikį ir kartu – įmonių sąnaudas.
Ministras: kaupiama pigesnė energija švelnintų kainų šuolius
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sakė, kad ieškoma sprendimų, padedančių mažinti energijos sąnaudas pramoninėse teritorijose. Anot jo, kaupdamos pigesnę ar perteklinę energiją ir naudodamos ją tuo metu, kai energija brangesnė, įmonės galėtų sušvelninti kainų svyravimų poveikį.
Ministras nurodė, kad iki 20 mln. eurų bus skirta tvariems ir efektyviems energetikos sprendimams, mažinantiems priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Paraiškas galės teikti LEZ valdytojai ir šilumos tiekėjai
Paraiškas galės teikti LEZ valdymo bendrovės, o galimais projektų partneriais numatytos komunalinių paslaugų bei centralizuotos šilumos gamybos ir tiekimo įmonės. Priklausomai nuo finansuojamos veiklos ir įmonės dydžio, valstybės pagalba galės siekti nuo 30 iki 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Schema parengta įgyvendinant Modernizavimo fondo 2026–2027 m. nacionalinę finansavimo kryptį „Žaliasis pramonės parkas“. Ministerija šiuo metu rengia pasiūlymą Europos investicijų bankui dėl 20 mln. eurų Modernizavimo fondo lėšų panaudojimo, o kvietimas teikti paraiškas bus skelbiamas patvirtinus finansavimo sąlygas.
Kas jau vyko iki šiol
2025 m. gruodžio 29 d. ministerija buvo paskelbusi nacionalinę atranką pirmojo Lietuvoje Žaliojo pramonės parko infrastruktūrai vystyti. Paraiškos buvo priimamos iki 2026 m. vasario 17 d., jas galėjo teikti LEZ ir pramonės parkų valdytojai. Atranką vykdė Inovacijų agentūra – buvo siekiama išrinkti vieną didžiausią transformacijos potencialą turinčią teritoriją, kuri būtų paversta klimatui neutralia pramonės ekosistema su išmaniosiomis energijos valdymo platformomis ir skaitmeniniais dvyniais.
Šiuo metu Lietuvoje veikia septynios laisvosios ekonominės zonos – Akmenėje, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje ir Šiauliuose.
Kaunui parama krinta į plėtros metą
Kauno LEZ pritrauktos investicijos 2025 m. rugpjūtį siekė apie 1,7 mlrd. eurų, iš jų 944 mln. eurų sudarė tiesioginės užsienio investicijos, o zonoje dirbo 7 700 žmonių. Daugiau nei 1,4 mlrd. eurų, arba 83 proc., investicijų tenka gamybos sektoriui; 2023 m. zonos įmonės sumokėjo 95 mln. eurų su darbo santykiais susijusių mokesčių ir eksportavo už daugiau nei 860 mln. eurų.
Šių metų liepą skelbta, kad Kauno LEZ ruošiasi tolesnei plėtrai – planuojama apie 240 mln. eurų investicijų ir 850 naujų darbo vietų. Zonos įmonės pagamina apie 5 proc. šalies gamybos sektoriaus apyvartos ir beveik 95 proc. produkcijos eksportuoja. Šalia elektros, vandens ir kelių tinklų Kauno LEZ jau plečia ir centralizuotos šilumos tinklus – būtent tą sritį, kuriai tiesiogiai taikoma nauja ministerijos schema.
