Dėl dažnėjančių dronų incidentų prie rytinių Europos Sąjungos (ES) sienų, susisiekimo ministras Juras Taminskas aicina stiprinti bepiločių orlaivių stebėsenos, aptikimo ir reagavimo pajėgumus rytiniame ES flange.
Pasak ministro, būtina didinti ES investicijas į dronų aptikimo ir neutralizavimo sistemas, stiprinti civilinės transporto infrastruktūros apsaugą, ruošti transporto operatorius, tokius kaip LTG ar autobusų vežėjai, užtikrinti jų veiklų tęstinumą krizinėse situacijose.
„Pastarieji dronų incidentai ES rytiniuose regionuose kelia vis didesnį susirūpinimą. Visai neseniai į Rumuniją įskriejęs dronas rėžėsi į daugiabutį, Latvijoje buvo pažeista naftos saugykla, o šiandien tos šalies oro erdvėje numuštas dar vienas dronas. Anksčiau Estijoje numuštas dronas nukrito už kelių šimtų metrų nuo gyvenamojo namo“, – Liuksemburge vykusioje ES transporto taryboje kalbėjo J. Taminskas.
Siekiant ilgalaikio sektoriaus atsparumo, ministras taip pat pabrėžė transporto, civilinės saugos ir gynybos institucijų bendradarbiavimo stiprinimo, darbuotojų darbo sąlygų, saugos ir kompetencijų gerinimo svarbą.
J. Taminskas atkreipė dėmesį, kad būtina spartinti ir GPS trikdžiams atsparių technologijų diegimą, atnaujinti bei modernizuoti esamą navigacijos infrastruktūrą.
„Mūsų pagrindinis prioritetas yra žmonių saugumas. Antidroninės sistemos jau saugo Klaipėdos jūrų uostą ir Palangos oro uostą. Tai konkretūs pavyzdžiai, rodantys mūsų kryptį ir įsipareigojimą nuosekliai didinti transporto sektoriaus atsparumą. Raginu visas ministerijai pavaldžias įmones aktyviai vertinti rizikas, diegti pažangius technologinius sprendimus ir stiprinti bendradarbiavimą, kad galėtume užtikrinti aukščiausią saugumo lygį visoje transporto sistemoje“, – pabrėžė ministras J. Taminskas.
Taryboje taip pat buvo aptartas ES jūrų uostų vaidmuo stiprinant susisiekimą, ekonominį saugumą ir gynybos pajėgumus. Lietuvai šis klausimas aktualus siekiant spartinti Klaipėdos uosto pietinę plėtrą.
Klaipėdos uosto akvatorijoje numatoma suformuoti apie 100 hektarų naujos teritorijos, ją pritaikant krovos, logistikos, pramonės ir žaliosios energetikos veikloms bei karinio mobilumo poreikiams. Taip pat bus statomos giliavandenės krantinės, kurių bendras ilgis sieks apie 1,3 kilometro, ir įrengiami pietiniai uosto vartai.
Šiuo metu Klaipėdos pietinio aplinkkelio darbai jau yra prasidėję, pradėtas projektui reikalingų teritorijų planavimas.
