Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje aptarta situacija dėl priedangų Lietuvos švietimo įstaigose atskleidė opias sistemines problemas. Nors statistiškai didžioji dalis mokyklų turi priedangas, jų realus plotas ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms kelia abejonių dėl mokinių bei darbuotojų saugumo.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Jono Petkevičiaus pristatyta analizė rodo, kad 81 proc. šalies švietimo įstaigų turi greitai pasiekiamas priedangas. Konkrečiai, 48 proc. įstaigų priedangos įrengtos pačiame mokyklos pastate, 21 proc. – visai šalia (30–150 m atstumu), o 12 proc. – netoliese (150–300 m atstumu). Tačiau 19 proc. įstaigų neturi jokios priedangos 300 metrų spinduliu.
Vienas iš iššūkių – priedangų talpa. Nors įstatymas numato, kad priedangos privalo talpinti 60 proc. miesto ir 40 proc. kaimo vietovių gyventojų, realus priedangų plotas švietimo įstaigose šiuo metu tenkina tik apie 40 proc. bendro poreikio.
Posėdžio metu taip pat išryškėjo praktinio pasiruošimo spragos ekstremalių situacijų metu. Buvo užfiksuoti atvejai, kai, paskelbus raudonąjį pavojų, kai kurios mokyklos nenutraukė pamokų ir nepervedė vaikų į saugias patalpas. Dalies įstaigų atstovai pasidavė chaosui ir prašė tėvų skubiai atvykti pasiimti vaikų, o kai kurie tėvai tai darė savavališkai, taip sukeldami papildomą riziką.
Siekdamas spręsti ekstremalių situacijų valdymo spragas, komitetas teiks pasiūlymus dėl priedangų skaičiaus ir kokybės gerinimo, finansavimo didinimo bei mokymų reagavimui į ekstremalias situacijas.
„Tikrai neieškom kaltų, mums visiems rūpi saugumas ir norim užsitikrinti, kad, jei įvykiai pasikartotų, viskas vyktų kaip įmanoma sklandžiau“, – sakė komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.
