Lietuvos Vyriausybės programa numato per dvejus metus iš esmės atnaujinti šalies transporto tinklą, gerinant kelių būklę ir eismo saugumą, modernizuojant geležinkelius, plečiant skrydžių geografiją, stiprinant karinį mobilumą ir spartinant perėjimą prie mažiau taršių transporto priemonių.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad šis planas yra konkrečių įsipareigojimų rinkinys, kuris kasdien palies žmones per geresnius kelius, sutvarkytus tiltus, išasfaltuotus žvyrkelius ir patogesnes keliones, investuojant į saugesnį eismą, sklandesnį susisiekimą regionuose, platesnę skrydžių geografiją bei tvaresnio transporto sprendimus.
Pagrindiniai kelininkų darbai apims:
Vienas pagrindinių tikslų – gerinti kelių būklę. Siekiama, kad iki 2028 metų ne mažiau kaip 61 proc. asfaltuotų kelių atitiktų dangos būklės indekso reikalavimus. Iki 2028 metų pabaigos planuojama suremontuoti 105 tiltus ir viadukus valstybinės reikšmės keliuose ir išasfaltuoti 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Per artimiausius dvejus metus numatoma rekonstruoti kelio Kaunas–Prienai–Alytus atkarpą nuo 19,48 iki 31,1 kilometro. Plėtojant alternatyvų kelią Suvalkų koridoriuje, planuojama valstybinės reikšmės kelių ruožus pritaikyti karinio mobilumo ir dvigubos paskirties reikmėms ir rekonstruoti 8 tiltus. Siekiant mažinti sunkiasvorio transporto daromą žalą keliams, iki 2028 metų taip pat numatoma įrengti 18 stacionarių sunkiasvorių transporto priemonių svarstyklių.
Bus stiprinamas ir eismo saugumas: iki 2028 metų planuojama sutvarkyti 500 nesaugių pėsčiųjų perėjų ir perpus sumažinti juodųjų dėmių skaičių. Dėmesys nukreiptas ir į kasdienį gyventojų susisiekimą: per dvejus metus planuojama įrengti arba rekonstruoti 300 km dviračių ir pėsčiųjų takų.
Geležinkelių modernizacija ir „Rail Baltica“
Iki 2027 metų antrojo ketvirčio planuojama padidinti elektrifikuoto geležinkelių tinklo dalį nuo 7,97 proc. iki 28 proc. Iki 2028 metų trečiojo ketvirčio ne mažesniame kaip 100 km geležinkelio ruože bus diegiama eismo valdymo ir signalizacijos sistema. Toliau bus tęsiamas „Rail Baltica“ projektas. Iki 2028 metų pabaigos numatoma pasiekti 40 proc. projekto techninį progresą, o atskirose ruožo Kaunas–Panevėžys dalyse vykdyti geležinkelio sankasos ir viršutinės kelio konstrukcijos įrengimo darbus. Geležinkelių infrastruktūra bus stiprinama ir karinio mobilumo reikmėms – Palemone numatoma įrengti dvigubos paskirties karinės technikos krovos aikštelę, taip pat Rūdninkų poligonui reikalingą infrastruktūrą.
Geresnis susisiekimas oru
Numatoma stiprinti ir Lietuvos susisiekimą oro transportu. Vilniaus oro uoste planuojama pastatyti naują T5 atvykimo terminalą, o skrydžių krypčių iš Lietuvos oro uostų ir į juos skaičių padidinti mažiausiai 6 naujomis kryptimis.
Tvaraus transporto plėtra
Iki 2028 metų planuojama įrengti 5 800 viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo prieigų, 4 vandenilio ir 22 biometano papildymo punktus. Taip pat siekiama padvigubinti pirmą kartą šalyje registruojamų lengvųjų transporto priemonių, varomų alternatyviaisiais degalais, dalį – nuo 10 iki 20 proc.
Daugiau paštomatų regionuose
Gerinant pašto paslaugų prieinamumą regionuose, šalyje bus plečiamas paštomatų tinklas. Gyvenvietėse, turinčiose 500 ir daugiau gyventojų, planuojama įrengti 285 naujus paštomatus.
