Apklausų duomenimis, nuomonės formuotojo darbas jau ne vienerius metus užtikrintai karaliauja tarp populiariausių jaunimo profesijų. Tačiau ši veikla nėra tokia paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio: tyrimai rodo, kad dėl emocinio perdegimo ir nuolatinio spaudimo net pusė turinio kūrėjų per pastarąjį pusmetį rimtai svarstė pasitraukti iš šios veiklos. Todėl karjeros specialistai į šią sritį pataria nešokti stačia galva, o pirmiausia sukaupti profesinės patirties kitur.
Darbas iš bet kurio pasaulio krašto, dovanos ir tūkstantiniai patiktukai – dėl to turinio kūrėjo duona jaunimui atrodo kaip svajonė. 2023 m. tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Morning Consult“ tyrimas rodo, kad net 57 proc. Z kartos atstovų rinktųsi nuomonės formuotojo kelią. Tačiau ją įgyvendina tik mažuma: „Linktree“ 2022 m. duomenimis, vos 4,7 proc. kūrėjų generuoja pajamas iš savo turinio, o trečdalis jų per metus uždirba vos iki 5 tūkst. JAV dolerių.
Skaičiai rodo, kad didžiajai daliai pradedančiųjų ši veikla taip ir lieka tik nemokamu hobiu. Maža to, net ir finansiškai sėkmingi profesionalūs kūrėjai susiduria su didžiuliu emociniu krūviu: „Creator Economy“ instituto šių metų duomenys rodo, kad 62 proc. jų patiria perdegimą, o 47 proc. per pastarąjį pusmetį svarstė pasitraukti iš veiklos.
Daivos Kasperavičienės, „Telia“ žmonių, kultūros ir teisės vadovės teigimu, ši karjera nėra greitas bilietas į sėkmę. „Turinio kūrėjams tenka valdyti emocinį krūvį, suprasti auditorijos psichologiją ir nuosekliai kurti pasitikėjimą. Šiuos įgūdžius verta ugdyti dar prieš žengiant į socialinius tinklus. Nepalyginti daugiau patirties nei teoriniai gidai suteikia darbinė veikla, kurioje kasdien tenka daug bendrauti su skirtingais žmonėmis“, – sako ekspertė.
Geriausias influencerio treneris – tikras klientas
Todėl, ekspertės teigimu, tikroji nuomonės formuotojų mokykla prasideda ten, kur vyksta kasdienis kontaktas su pačiais įvairiausiais žmonėmis. „Sėkmei socialiniuose tinkluose reikalingų įgūdžių žmogus greičiausiai įgyja spręsdamas realių klientų klausimus. Kasdienis bendravimas kavinėje, pristatant prekes ar padedant klientams telefonu išmoko suprasti jų psichologiją ir poreikius. Aptarnavimo profesijos veikia kaip intensyvi praktika, kurioje nugludinamos savybės, vėliau padedančios sužibėti ekranuose“, – aiškina D. Kasperavičienė.
Tai patvirtina ir realūs pavyzdžiai: sėkmingiausi turinio kūrėjai į socialinius tinklus dažnai atsineša patirtį iš pačių įvairiausių klientų aptarnavimo sričių. Pavyzdžiui, milijoninę auditoriją turintis fitneso influenceris bei knygų autorius James Smith prieš išgarsėdamas dirbo skambučių centre, kur užsiėmė šaltaisiais pardavimais – ši patirtis jam padėjo išsiugdyti atsparumą neigiamoms reakcijoms ir išmokė aiškios komunikacijos. Lietuvoje puikiai žinomas Naglis Bierancas prieš sulaukdamas populiarumo dirbo fotografu, o Milita Daikerytė ir Deimantė Kazėnaitė aptarnavo klientus grožio salonuose.
4 įgūdžiai, kuriuos darbas įskiepija greičiau nei socialiniai tinklai
Norint išlikti negailestingame interneto erdvėje, kūrėjams būtinas emocinis stuburas. „Būtent jį kasdien lavina skambučių centrų konsultantai bei kurjeriai, išmokstantys rasti bendrą kalbą su bet kuo“, – pasakoja specialistė. Kartu ši patirtis ugdo emocinį intelektą: kavinėse ar skambučių centruose dirbantys jaunuoliai turi vos kelias sekundes perprasti žmogaus nuotaiką. D. Kasperavičienės teigimu, internete šis gebėjimas pajausti kitą virsta sekėjų vertinama charizma.
Be to, influencerių duona yra reklama, todėl jiems kritiškai svarbūs pardavimo ir derybų įgūdžiai. „Čia neįkainojamos patirties įgyja salonų konsultantai, kurie mokosi ne tiesiog parduoti prekę, bet išgirsti žmogaus poreikį“, – sako „Telia“ atstovė. Galiausiai, darbas klientų aptarnavimo sektoriuje greitai išmoko komunikuoti trumpai, sklandžiai ir užtikrintai – o tai būtina norint sudominti vartotoją per pirmąsias tris sekundes.
Šie įgūdžiai neatsiranda per vieną dieną, tačiau darbinė aplinka klientų aptarnavimo sektoriuje jauną žmogų keičia itin sparčiai. „Pastebime ryškią tendenciją: pas mus ateina drovūs, dažnai tiesioginio skambučio besibaiminantys jaunuoliai, o po pusmečio jie jau užtikrintai valdo sudėtingiausias derybines situacijas. Šis virsmas vyksta todėl, kad įmonėse jie mokosi minkštųjų įgūdžių: kaip valdyti stresą, kaip derėtis ir išgirsti kitą. To išmokę jauni žmonės tampa universalūs ir pasiruošę bet kam: kurti savo verslą, sėkmingai kilti korporatyvinės karjeros laiptais arba tapti tais pačiais nuomonės formuotojais, nes jie jau moka pagrindinį dalyką – kurti tikrą, o ne sintetinį ryšį su žmogumi“, – patirtimi dalijasi D. Kasperavičienė.
