Birželio 9 d., antradienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vilniaus paveikslų galerijoje atveriama paroda „Caravaggio klausimas: paveikslas „Kristaus suėmimas“. Jos centre – iš Ukrainos Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus atgabenta italų baroko meistrui Michelangelo Merisi da Caravaggio (1571–1610) priskiriama drobė, jau ne vieną dešimtmetį kelianti klausimų, susijusių su kūrinio kilme, autoryste ir vieta meno istorijoje.
„Ši paroda atremia nuostatą, kurią kadaise su nemenku skepsiu išsakė Théophile Thoré-Bürgeris, esą „muziejus yra meno kapinės“. Iš Ukrainos atvykęs paveikslas muziejų įprasmina kaip gyvą tyrimų ir dialogo erdvę, kur dėmesio centre atsidūrę objektai apipinami klausimais, o atsakymai kantriai lipdomi iš nuojautų, technologinės analizės ir faktinių nuotrupų, kur formuojamos ir iškovojamos tapatybės, kur kertasi per amžius išminti kultūriniai keliai ir kuriami nauji. Tad galerijos lankytojų laukia pasakojimas ne tik apie paveikslą, jo siužetą ir autentiškumą. Čia kalbame apie tai, kaip gimsta žinojimas ir kodėl kartais didžiausia vertė slypi abejonėje“, – teigia viena parodos kuratorių, Vilniaus paveikslų galerijos direktorė dr. Aistė Bimbirytė.
„Svarbiausia mūsų ir projekto partnerių Ukrainoje misija buvo išvežti paveikslą iš karo zonos. Dabar muziejinis eksponatas – tyrėjų, restauratorių, muziejininkų rankose. Dvejus metus paveikslą eksponuosime Vilniaus paveikslų ir Prano Domšaičio galerijose“, – sako LNDM Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyr. projektų kuratorius Skaistis Mikulionis.
Caravaggio šešėlyje: keturis šimtmečius trunkanti originalo ir kopijos istorija
1602 m. Mattei giminės kolekciją papildė Caravaggio nutapytas „Kristaus suėmimas“ – dramatiška scena, kurioje Judas bučiniu išduoda Kristų, o dešinėje kompozicijos pusėje, kaip manoma, pavaizduotas pats dailininkas, laikantis žibintą. Už šį darbą dailininkui buvo sumokėti 125 skudai. Po daugiau nei dešimtmečio tai pačiai šeimai Giovanni di Attilio sukūrė paveikslo kopiją, kainavusią vos 12 skudų. Abu kūriniai Mattei rinkiniuose minimi dar 1729 m., tačiau vėliau jų keliai išsiskyrė. Viena šių drobių atsidūrė Dubline ir su Caravaggio buvo susieta tik XX a. pabaigoje. XIX a. Paryžiaus meno rinkoje ne kartą pasirodė kūrinių, priskirtų Caravaggio. 1868 m. tokio kūrinio savininku tapo ukrainiečių kilmės diplomatas ir kolekcininkas Aleksandras Bazilevskis. Manoma, kad tai galėjo būti viena iš Mattei kolekcijoje saugotų drobių. Taip prasidėjo intriguojanti meno istorijos mįslė, dėl kurios iki šiol nesutaria tyrėjai.
Šiuo metu pasaulyje žinoma mažiausiai dvylika „Kristaus suėmimo“ versijų. Viena populiariausių hipotezių ta, kad Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejuje saugomas paveikslas yra ankstyviausia pagal Caravaggio originalą sukurta kopija. Dramatiška ne tik kūrinio kilmės istorija, bet ir pastarųjų dešimtmečių likimas: 2008 m. paveikslas buvo išpjautas iš rėmo ir pagrobtas, po dvejų metų rastas Berlyne smarkiai apgadintas, o praėjus dešimtmečiui nuo vagystės pradėtas restauruoti Ukrainoje. Šiais metais, nutrūkus teismo procesui dėl senaties termino, kūrinys pristatytas Kyjive, o po sudėtingos kelionės per karo niokojamą šalį pasiekė LNDM Prano Gudyno restauravimo centrą. Čia restauratorių ir tyrėjų komanda – Linas Lukoševičius, Regimantas Paulionis, Lukas Rakauskas, Tomas Ručys, Jūratė Senvaitienė, Algimantas Vaineikis ir Rolandas Vičys – pasirūpino saugiu kūrinio eksponavimu ir atliko fizikinius tyrimus. Dabar paveikslas pirmą kartą pristatomas Lietuvos publikai, jai suteikiama reta galimybė iš arti stebėti, kaip gimsta, tikrinama ir iš naujo perrašoma meno istorija. Patirti kūrinį kvies ir atmosferiška, su paveikslo šviesa ir koloritu subtiliai koreliuojanti Ūlos Žebrauskaitės-Malinauskės sukurta parodos architektūra ir ją atliepiantys Dominykos Gurskaitės dizaino sprendimai.
Paveikslo paslapčių ieškant – parodą lydintys renginiai
Vilniaus paveikslų galerijoje pristatoma ir daugiasluoksnė paveikslo istorija bei ikonografija. Paroda kviečia tyrinėti Judo bučinio sceną, kurios reikšmė per amžius peržengė biblinio pasakojimo ribas ir tapo išdavystės bei apgaulės simboliu. Lankytojai galės iš arčiau susipažinti su paveikslą puošiančia barokine šviesotamsa (it. chiaroscuro), netikėtais ikonografiniais sprendimais ir kitomis detalėmis, padedančiomis atskleisti šio kūrinio išskirtinumą. Siekiant įminti paveikslo keliamus galvosūkius, parodą lydės gausi edukacinė programa. Kūrybinėse dirbtuvėse „Vieno paveikslo istorija“, „Šviesos ir šešėlio laboratorija“, „Stebiu paveikslą“ lankytojai bus kviečiami gilintis į vaizduojamą siužetą ir meninę kūrinio kalbą. Taip pat vyks ekskursijos su parodos kuratoriais, muziejaus gide ir restauratoriumi.
Rugsėjo 10 d. 17 val. specialioje paskaitoje-ekskursijoje buvęs Specialiųjų operacijų valdybos darbuotojas, knygos „Judo bučinys“ autorius Denisas Fomičiovas pasakos apie paveikslo vagystę ir jo susigrąžinimo operaciją.
Spalio 15–16 d. Vilniaus paveikslų galerijoje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Toks pats, tik kitoks: kopija, sekinys ir klastotė vizualiajame mene“.
Išsami informacija apie renginius skelbiama LNDM Vilniaus paveikslų galerijos interneto svetainėje ir socialinių tinklų paskyrose.
