2026–2027 metais pasaulinėje grūdų rinkoje netrūks įtampos. Nors bendras kviečių balansas kol kas vertinamas kaip gana neutralus, pagrindinėse grūdus eksportuojančiose valstybėse prognozuojamas mažesnis derlius, sumažės ir atsargos. Rinkos kryptį lems ne tik orai, bet ir Rusijos eksporto politika, galimas Indijos sugrįžimas į tarptautinę rinką, JAV ir Kinijos prekybos susitarimai ir besitęsiantys geopolitiniai konfliktai.
Tokias pasaulinės ir Lietuvos grūdų rinkos perspektyvas Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) vasaros konferencijoje pristatė bendrovės „Agrorodeo“ generalinis direktorius Robertas Lapinskas. Jos bus ypač aktualios grūdus auginantiems žemdirbiams, grūdų prekybininkams ir perdirbėjams.
Mažesnį šiemetinį derlių kompensuoja sukauptos atsargos
Pasak „Agrorodeo“ vadovo ilgalaikiai duomenys rodo, kad pasaulio gyventojų skaičiui sparčiai augant, kviečių plotai per daugiau nei šešis dešimtmečius iš esmės nepadidėjo. 1960–1961 metais kviečiai auginti maždaug 202 mln. ha plote, 2026–2027 metais – apie 216 mln. ha, o pasaulio gyventojų padaugėjo nuo 3 mlrd. iki daugiau kaip 8,3 mlrd. Tai reiškia, kad didėjantis maisto poreikis turi būti patenkinamas didinant derlingumą ir efektyviau naudojant žemės plotus.
2026–2027 metais septynių svarbiausių kviečių augintojų ir eksportuotojų grupėje (Argentina, Australija, Ukraina, Rusija, Europos Sąjunga, Kanada ir JAV) kviečių derlius gali siekti apie 365,1 mln. tonų – maždaug 31 mln. tonų mažiau nei pernai. Šį sumažėjimą iš dalies kompensuos turimos atsargos, tad prognozuojamas bendras pokytis – 4,2 mln. tonų mažiau nei ankstesnį sezoną.
Tarptautinis kviečių importo poreikis taip pat gali būti mažesnis. 2026 metais jis prognozuojamas apie 180,3 mln. tonų – 4,9 mln. tonų mažiau nei pernai.
Azijoje kviečių importo poreikis gali sumažėti apie 5 proc., Šiaurės Afrikoje – taip pat apie 5 proc., Artimuosiuose Rytuose – apie 4 proc. Mažesnis poreikis prognozuojamas Turkijoje, Saudo Arabijoje, Jemene, Maroke, Filipinuose, Vietname ir kai kuriose kitose rinkose. Kita vertus, importas gali gerokai didėti Kinijoje, Irane ir Nigerijoje.
Juodosios jūros regionas išliks svarbiausias konkurentas
Kalbėdamas apie Juodosios jūros regioną pranešėjas pabrėžė, kad Europos ir Baltijos šalių eksportuotojams didžiausią konkurenciją ir toliau sudarys minimo regiono šalys: Rusija, Ukraina, Rumunija ir Bulgarija. Bendras šio regiono kviečių derlius 2026–2027 metais prognozuojamas apie 136,5 mln. tonų – šiek tiek daugiau nei ankstesnį sezoną. Vien Rusijos kviečių derlius gali siekti apie 89,5 mln. tonų, o eksportas – apie 45,5 mln. tonų.
Papildomos konkurencijos, anot R. Lapinsko, gali atsirasti ir iš Indijos – joje prognozuojamas apie 115 mln. tonų kviečių derlius, o sezono pabaigos atsargos gali padidėti iki beveik 46 mln. tonų. Tai sudarytų prielaidas Indijai vėl aktyviau eksportuoti.
Tačiau, vertinant visas šias derliaus prognozes, anot pranešėjo, būtina nepamiršti vieno svarbaus faktoriaus – orų. Svarbiausias orų rizikos veiksnys – prognozuojamas itin stiprus „El Niño“ reiškinys. Pateiktose prognozėse nurodoma, kad 2026–2027 metais „Niño 3.4“ regione temperatūros anomalijos mediana gali siekti 3,6 laipsnio Celsijaus. Tai būtų daugiau kaip 0,8 laipsnio aukščiau nei per ankstesnius 150 metų. „El Niño“ gali paveikti kritulių pasiskirstymą, Indijos musonus ir pan. Jo poveikis ne visur bus vienodas: vienose šalyse gali didėti sausrų, kitose – perteklinių kritulių tikimybė.
Įtakos kainai turės ir JAV kukurūzų derlius, ir geopolitiniai susitarimai
Savo pristatyme „Agrorodeo“ vadovas atkreipė dėmesį ir į kitus veiksnius, galinčius paveikti augalinių kultūrų kainas, pavyzdžiui kviečių kainas gali lemti ne tik derliaus kiekis, bet ir JAV kukurūzų rinka – jei jų derlius bus itin gausus, kviečiai gali būti mažiau populiarūs, taigi – ir pigesni. Ir atvirkščiai. Net maždaug 0,9 tonos iš hektaro derlingumo skirtumas gali iš esmės pakeisti JAV kukurūzų balansą ir turėti daug įtakos pasaulinėms grūdų kainoms.
Svarbiu kainų veiksniu gali tapti ir JAV bei Kinijos prekybiniai santykiai. Pagal pristatytą susitarimą Kinija 2026, 2027 ir 2028 metais kasmet turėtų įsigyti JAV žemės ūkio produktų ne mažiau kaip už 17 mlrd. JAV dolerių. Tai būtų papildomi įsipareigojimai prie anksčiau sutarto JAV sojų pupelių pirkimo. Pagal dabartines kainas vien įsipareigojimai pirkti kukurūzus galėtų reikšti maždaug 15 mln. tonų papildomą metinę paklausą. Didesni JAV grūdų pirkimai sumažintų jų pasiūlą kitoms eksporto rinkoms ir turėtų įtakos pasaulinėms kukurūzų bei kviečių kainoms.
Grūdų prekybai toliau bus svarbūs ir geopolitiniai konfliktai. Bet kokie laivybos, uostų veiklos ar pagrindinių prekybos kelių sutrikimai gali padidinti transportavimo ir draudimo sąnaudas, prailginti pristatymo laiką ir sukelti trumpalaikius kainų šuolius.
Ypač svarbiu veiksniu, akcentavo R. Lapinskas, išliks saugus krovinių judėjimas Juodojoje jūroje ir pagrindiniais tarptautinės laivybos maršrutais. Rinką taip pat veiks valiutų kursai ir palūkanų normos.
Lietuvoje prognozuojamas beveik 8 mln. tonų derlius
Lietuvoje 2026 metais bendras pagrindinių grūdinių ir aliejinių augalų derlius gali siekti apie 7,94 mln. tonų – maždaug 274 tūkst. tonų daugiau nei 2025 metais.
Didžiausią dalį sudarys kviečiai, kurių tikimasi užauginti apie 5,34 mln. tonų, palyginti pernai – 5,29 mln. tonų. Rapsų derlius gali siekti apie 945 tūkst. tonų, miežių – 663 tūkst. tonų, pupų – 326 tūkst. tonų, kvietrugių – 304 tūkst. tonų, žirnių – 230 tūkst. tonų. Ypač daug gali užderėti ankštinių kultūrų. Pupų derlius, palyginti su 2025 metais, galėtų beveik padvigubėti – nuo 165 tūkst. iki 326 tūkst. tonų.
Bendras prekybai skirtas grūdų ir aliejinių augalų kiekis gali siekti apie 7,35 mln. tonų. Lietuvos vidaus pramonės poreikiams būtų sunaudota apie 2 mln. tonų, iš jų apie 1,28 mln. tonų – bioenergijos ir krakmolo gamybai, 443 tūkst. tonų – pašarams ir salyklo gamybai, 282 tūkst. tonų – maistui.
„Tačiau visos šios prognozės labai priklauso nuo orų ir gali stipriai pasikeisti“, – atkreipia dėmesį „Agrorodeo“ vadovas R. Lapinskas.
Lietuvos eksporto potencialas – daugiau kaip 5,2 mln. tonų
2026–2027 metais Lietuva galėtų eksportuoti apie 5,2 mln. tonų grūdų, rapsų ir ankštinių augalų, maždaug 255 tūkst. tonų daugiau nei ankstesnį sezoną.
Lietuvos eksportuotojų galimybes lems ne tik derliaus kiekis ir kokybė, bet ir konkurentų kainodara. Baltijos regiono grūdams teks konkuruoti su dideliais Rusijos, Ukrainos, Rumunijos ir Bulgarijos kiekiais, o galimas Indijos sugrįžimas į eksporto rinką galėtų dar labiau padidinti pasiūlą. Svarbus bus ir importuojančių valstybių poreikis. Lietuvos eksportuotojams itin reikšmingos išliks Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų ir kitų trečiųjų šalių rinkos.
„Lietuvos augintojams ir eksportuotojams teks ne paik tik užauginti ir paruošti rinkai didelį derlių, bet ir lanksčiai reaguoti į kainų, valiutų, logistikos bei geopolitinės aplinkos pokyčius“, -baigdamas pristatymą apibendrino „Agrorodeo“ vadovas.
Algirdo Kubaičio nuotr.
Apie Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociaciją
Asociacija įkurta 1992 metais, šiuo metu ji vienija 33 įmones, kuriose dirba apie 4000 darbuotojų.
Plačiau: https://allgrain.lt/
