Kauno miesto taryba pritarė iniciatyvai statyti paminklą pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui. Šis sprendimas sukėlė aštrias diskusijas visuomenėje, politikų ir kultūros atstovų tarpe.
Kontroversiškas sprendimas
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis praeitais metais teigė, kad paminklas būtų tinkamas būdas pagerbti A. M. Brazausko indėlį į Lietuvos valstybingumą ir Kauno infrastruktūros plėtrą. Tačiau tuometinis Kultūros ministras Simonas Kairys ir kiti kritikai teigė, kad Istorinės Prezidentūros kiemelis, kuriame planuojama statyti paminklą, turėtų išlikti skirtas tarpukario prezidentams.
Visuomenės reakcija
Dalis visuomenės nepritaria paminklo statybai, teigdami, kad A. M. Brazausko praeitis kaip komunistų partijos vadovo kelia abejonių dėl tokio įamžinimo tinkamumo. Buvo inicijuota peticija, raginanti surengti gyventojų apklausą šiuo klausimu. Kauno miesto savivaldybė planuoja surengti gyventojų apklausą dėl paminklo statybos, tačiau konkreti data ir metodika kol kas nėra paskelbta. Nepaisant to, LRT užsakymu atlikta apklausa rodo, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų nepritaria paminklo A. M. Brazauskui statybai Kaune.
Šeimos pozicija
A. M. Brazausko dukros, Laima Mertinienė ir Audronė Usonienė, viešai pareiškė, kad joms nereikia paminklo tėvui, ir kad šis klausimas neturėtų skaldyti visuomenės.
Galutiniai sprendimai
Nors Kauno miesto taryba pritarė paminklo statybos iniciatyvai, galutiniai sprendimai dėl vietos ir dizaino dar nepriimti. Planuojama surengti meninės idėjos konkursą ir atsižvelgti į visuomenės nuomonę.
Ši situacija atskleidžia, kaip svarbu įvertinti istorines asmenybes kompleksiškai ir atsižvelgti į visuomenės nuomonę priimant sprendimus dėl jų įamžinimo.
