Pedagogai mokymus ieško įvairiose interneto svetainėse, konkursai mokiniams skelbiami uždarose socialinių tinklų grupėse, o konferencijos – universitetų naujienlaiškiuose. Nors Lietuvoje edukacinių galimybių netrūksta, jas atrasti yra sudėtinga.
Nauja edukacinių galimybių platforma „Edoris“ siekia išspręsti šią problemą, suvienydama visą informaciją vienoje vietoje. Platformoje jau yra daugiau nei 170 renginių, skirtų švietimo bendruomenei, ir daugiau nei 300 švietimo srities dalyvių organizacijų kataloge.
Galimybių daug. Kaip tarp jų nepasiklysti?
„Edoris“ idėja kilo ne dėl edukacinių galimybių trūkumo, o dėl jų išsisklaidymo. Vertingos iniciatyvos dažnai pasiekia ne tuos, kuriems jos yra skirtos. Mokytojo laiku atrasti mokymai gali praturtinti jo pamokas, mokinio pastebėtas konkursas – suteikti vertingos patirties, o mokyklos bendruomenei pasiekusi iniciatyva – atverti naujų galimybių.
„Internetas išsprendė informacijos trūkumo problemą, bet sukūrė kitą – kaip iš tokios gausos atsirinkti tai, kas aktualu. Tą patį matome švietimo lauke: galimybių daug, bet jų žemėlapį žmogui vis dar tenka susidėlioti pačiam“, – teigia platformos kūrėjai, skaitmeninės rinkodaros specialistė Deimantė Daugintytė ir projektų kūrėjas Vladislav Fedin.
Šis informacijos atrankos klausimas aktualus ne tik pedagogams. Mokyklų administracijos ieško profesinio tobulėjimo galimybių savo komandoms, mokiniai – olimpiadų, konkursų ar stovyklų. Savivaldybės, švietimo įstaigos ir organizacijos ieško būdų, kaip jų kuriamos galimybės būtų pastebėtos ir pasiektų tikslinę auditoriją.
Gera iniciatyva dar nereiškia, kad ji bus atrasta
Sukurti gerą edukacinę iniciatyvą yra tik pusė darbo. Muziejus gali parengti edukacinę programą, nevyriausybinė organizacija – konkursą mokiniams, savivaldybė – inicijuoti švietimo projektą. Kitas svarbus žingsnis – pasiekti žmones, kuriems ši galimybė yra aktuali.
„Edoris“ platforma sujungia dvi svarbias grupes: edukacinių galimybių ieškančius asmenis ir jas kuriančias organizacijas. Organizacijos gali pristatyti savo veiklą ir skelbti renginius, o pedagogai, mokiniai ir administracijos darbuotojai – vienoje vietoje atrasti mokymus, konkursus ir kitas jiems aktualias galimybes.
Švietimo laukas yra gerokai platesnis už tradicinės mokyklos ribas. Jame veikia tiek nacionalinės institucijos, tiek mažesnės organizacijos, tačiau jų galimybės būti išgirstoms nėra vienodos. „Edoris“ siekia, kad vertinga iniciatyva nebūtų prarasta vien dėl to, kad jos organizatorius neturi didelės auditorijos ar stiprių komunikacijos kanalų.
