Atšilus orams vis daugiau gyventojų grįžta prie aktyvesnio laisvalaikio, tačiau toks pokytis neretai tampa iššūkiu organizmui. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei trečdalis šalies gyventojų šiltuoju metų laiku yra patyrę traumą aktyviai leisdami laisvalaikį. Draudimo bendrovės duomenimis, kasmet mūsų šalyje fiksuojama daugiau kaip 15 tūkst. tokių traumų atvejų. Specialistai pabrėžia, kad nemažos dalies šių sužalojimų būtų galima išvengti, jei fizinis krūvis būtų didinamas palaipsniui, o organizmo siunčiami signalai – pastebimi laiku.
Didžiausia rizika – didinti aktyvumą per greitai
„Affidea“ kineziterapeutė Erika Šaikuvienė sako, kad traumos dažniausiai kyla ne dėl paties judėjimo, o dėl nepakankamo pasiruošimo ir pernelyg staigaus fizinio aktyvumo didinimo.
„Traumų riziką tikrai galima sumažinti, tačiau svarbiausia – nuoseklumas ir sąmoningumas. Dažniausiai neįvertinama bendra rizika: per greitai didinamas fizinis krūvis, trūksta fizinio pasirengimo, tai yra, raumenų jėgos, mobilumo ir stabilumo, taip pat pasirenkama netinkama avalynė ar inventorius, o kūno siunčiami signalai ignoruojami“, – sako E. Šaikuvienė.
Pasak specialistės, pavasaris yra tas laikotarpis, kai traumų skaičius natūraliai išauga, nes po sėslesnio šaltojo sezono žmonės staiga tampa gerokai aktyvesni.
„Kūnas, kuris kelis mėnesius patyrė mažesnį krūvį, paprastai nebūna pasiruošęs intensyviam judėjimui. Dėl to dažnai pasitaiko raumenų patempimai, sausgyslių ar sąnarių perkrovos, atsiranda skausmai ir traumos. Viena dažniausių klaidų – iš karto pradėti sportuoti per dažnai ir per intensyviai“, – pažymi kineziterapeutė.
Traumų mastą tvirtina ir draudikų statistika. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad traumų skaičius išlieka stabiliai aukštas: 2023 m. fiksuota virš 15,7 tūkst. tokio tipo žalų, 2024 m. 16 tūkst., 2025 m. – kiek daugiau nei 16 tūkst., o vien per pirmuosius 2026 m. mėnesius dar kone 4 tūkst. Bendra žalų išmokų suma viršija 13 mln. eurų, o vidutinė išmoka išaugo iki daugiau nei 300 eurų.
Prevencijos pamatas − pasiruošimas ir įpročiai
Pasak E. Šaikuvienės, iš viena svarbiausių traumų prevencijos dalių – tinkamas pasiruošimas fizinei veiklai, apimantis tiek apšilimą, tiek atsistatymą po patirto krūvio.
Specialistės teigimu, taip pat svarbu kūną lavinti kompleksiškai – derinti skirtingas fizines veiklas, kurios padeda tolygiau paskirstyti krūvį ir sumažinti perkrovų riziką, ypač grįžtant prie aktyvumo po ilgesnės pertraukos.
„Apšilimas yra būtinas visiems, nepriklausomai nuo amžiaus. Net trumpas 5–10 minučių dinaminis pasiruošimas suaktyvina kraujotaką, paruošia raumenis ir pagerina sąnarių mobilumą. Ne mažiau svarbus ir atsistatymas – po aktyvios veiklos reikėtų skirti laiko tempimo, mobilumo ar savimasažo pratimams. Be to, naudinga derinti kelias veiklas, pavyzdžiui, ištvermės treniruotes su jėgos ir mobilumo pratimais, o pradedantiesiems – pradėti su specialistu, kad būtų išvengta klaidų ir traumų“, – sako E. Šaikuvienė.
„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius atkreipia dėmesį, kad traumų prevencija svarbi ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl jų sukeliamų pasekmių masto.
„Praktika rodo, kad net ir iš pirmo žvilgsnio nedidelės traumos neretai pareikalauja ne tik gydymo, bet ir reabilitacijos ar papildomų tyrimų. Dėl to itin svarbu greitai įvertinti savo būklę ir gauti profesionalią pagalbą – kai gydymas pradedamas anksčiau, sumažėja ir komplikacijų rizika. Tokiais atvejais reikšmingą vaidmenį atlieka papildomas sveikatos draudimas, leidžiantis operatyviau pasiekti specialistus ir reikalingas paslaugas“, – teigia A. Zinevičius.
Ignoruojami signalai virsta ilgalaikėmis problemomis
Draudikų duomenys rodo, kad dažniausios traumos yra raiščių, raumenų ir sausgyslių patempimai, įvairūs minkštųjų audinių pažeidimai, taip pat kaulų lūžiai ir sąnarių traumos.
Nors dalis tokių sužalojimų gali pasirodyti nereikšmingi, pasak kineziterapeutės E. Šaikuvienės, jų ignoravimas ilguoju laikotarpiu didina rimtesnių sveikatos problemų riziką.
„Skausmas, tempimas, tinimas ar judesio ribotumas yra aiškūs signalai, kad kūnas nėra pasiruošęs pasiūlytam krūviui arba jau patyrė pažeidimą. Jei šie simptomai ignoruojami, didėja rizika, kad trauma taps lėtine arba pasikartos“, – sako E. Šaikuvienė.
Pasak kineziterapeutės, svarbu ne tik sumažinti skausmą, bet ir nustatyti traumos priežastį bei atkurti pilnavertę judėjimo funkciją, kad būtų išvengta pakartotinių sužalojimų. Gydymas dažnai apima ne tik poilsį, bet ir kineziterapiją, individualiai parinktus pratimus bei tolygų grįžimą prie fizinio krūvio, o priklausomai nuo traumos pobūdžio gali būti reikalingi ir papildomi tyrimai ar specialistų konsultacijos.
Specialistė E. Šaikuvienė pabrėžia, kad svarbiausia – ne atsisakyti judėjimo, o jį planuoti atsakingai.
„Reguliarus judėjimas, tinkamas pasiruošimas ir dėmesys savo kūnui leidžia mėgautis aktyviu laisvalaikiu saugiai. Didžiausia klaida – ignoruoti kūno signalus arba bandyti per greitai pasiekti ankstesnį fizinį lygį. Nuoseklumas šiuo atveju yra svarbesnis už intensyvumą“, – pažymi E. Šaikuvienė.
