Atsižvelgdama į augančias informacines grėsmes ir dezinformacijos poveikį visuomenės atsparumui, Seimo narė Daiva Ulbinaitė subūrė Laikinąją parlamentinę grupę dėl kovos su dezinformacija ir informacinio šalies atsparumo stiprinimo.
Prie grupės prisijungė 26 Seimo nariai iš skirtingų politinių partijų, taip išreiškiant platų parlamentinį sutarimą, kad kova su dezinformacija yra bendras nacionalinio saugumo prioritetas.
Laikinosios parlamentinės grupės pirmininke išrinkta TS-LKD frakcijos narė Daiva Ulbinaitė, pavaduotoju Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Rimantas Sinkevičius.
„Informacinis karas prieš Lietuvą vyksta kasdien, todėl mūsų atsakas negali būti fragmentiškas. Tai, kad prie grupės prisijungė 26 Seimo nariai iš skirtingų politinių partijų, rodo bendrą supratimą: informacinis atsparumas yra visos valstybės, o ne vienos politinės jėgos klausimas. Turime sutelkti politinę valią, ekspertines žinias ir institucinius pajėgumus, kad valstybė turėtų aiškius, greitus ir veiksmingus įrankius kovai su dezinformacija“, – sako TS-LKD frakcijos narė, laikinosios parlamentinės grupės pirmininkė Daiva Ulbinaitė.
Laikinosios parlamentinės grupės tikslas – telkti politinį, ekspertinį ir institucinį bendradarbiavimą, siekiant stiprinti kovos su dezinformacija priemones ir šalies informacinį atsparumą, analizuoti šios srities problemas bei teikti pasiūlymus dėl reikalingų teisėkūros ir parlamentinės kontrolės sprendimų.
Pasak grupės iniciatorės, dezinformacija šiandien yra nacionalinio saugumo iššūkis. Todėl grupės veikloje bus nagrinėjamos dezinformacijos sklaidos tendencijos, valstybės atsako priemonės, informacinio raštingumo stiprinimas, institucijų koordinavimas, dėmesys profesionaliajai žiniasklaidai, minkštajai galiai, inicijuojami teisės aktų pakeitimai.
Jau rytoj Seimo plenarinių posėdžių salėje bus pateiktas Seimo narės D. Ulbinaitės dar pernai registruotas ir plataus palaikymo sulaukęs veiksmingesnei gynybai informaciniame kare ir kovai su dezinformacija būtinas5įstatymų pakeitimų paketas: visuomenės informavimo įstatymo, informacinės visuomenės paslaugų įstatymo, Elektroninių ryšių įstatymų bei Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos.
Šios pataisos registruotos kartu su 18 Seimo narių, tarp kurių yra ir Seimo pirmininkas, vicepirmininkė, buvęs ir dabartinė kultūros ministrai. Pataisos parengtos kartu su Vilniaus universiteto teisininkais, Ryšių reguliavimo bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybomis, konsultuojantis su kultūros viceministru atsakingu už kovos su dezinformacija planą.
Pagrindinis tikslas – kriminalizuoti dezinformaciją ir suteikti institucijoms įrankius greitai reaguoti į informacines atakas. Įstatymų paketas sukurtas siekiant užtikrinti efektyvų nacionalinės informacinės gynybos modelį, suderintą su Europos Sąjungos ir NATO praktika.
Pataisų paketu siekiama:
1. detaliau apibrėžti dezinformacijos sampratą, kad būtų aišku su kuo tiksliai kovojame, ką laikome nusikaltimu, kad būtų galima teisiškai kvalifikuoti pavojingą informaciją ir taikyti sankcijas, kad mūsų institucijos vienareikšmiškai atpažintų dezinformaciją ar karo propagandą.
2. suteikiami įgaliojimai institucijoms greičiau reaguoti į pavojingą ir nusikalstamą informaciją – turi būti užtikrinta savalaikė reakcija į grėsmes nacionaliniam saugumui keliančią dezinformaciją;
3. apibrėžiama automatizuotų elektroninių ryšių identifikatorių vadinamųjų „SIM spiečių“ sąvoka ir atsakomybė už jų naudojimą;
4. numatoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė platformoms bei individualiems asmenims už melagingos informacijos skleidimą.
