Pradedamas paskutinysis projekto, kuriuo buvo siekiama stiprinti skaitmeninį finansinį raštingumą ir atsparumą finansiniam sukčiavimui Lietuvoje ir Latvijoje, etapas. Visoje Europoje tęsiantis vis didesnės dalies finansinių paslaugų skaitmenizacijai, finansinis sukčiavimas tampa viena iš pagrindinių su šiuo procesu susijusių rizikų. 2025 m. balandžio 22 d. Vilniuje vyksta tarptautinis seminaras, kuriame susitinka finansų rinkos dalyviai, akademinės bendruomenės atstovai, Suomijos ekspertai, taip pat Europos Komisijos, EBPO, Lietuvos banko ir Latvijas Banka atstovai. Seminaro tikslas – siekti, kad tyrimų įžvalgos taptų konkrečiais veiksmais, ir paskatinti viešojo sektoriaus institucijas, finansų įstaigas bei tarptautinius ekspertus bendradarbiauti.
Remiantis pirminėmis projekto išvadomis, parengtomis pagal šalies lygmeniu surengtą reprezentatyvią suaugusių Lietuvos gyventojų apklausą, finansinis sukčiavimas tebėra didelė ir plačiai paplitusi problema: nuo bent vienos rūšies finansinės apgaulės ar sukčiavimo per paskutiniuosius dvejus metus yra nukentėję ne mažiau kaip 44 % suaugusių gyventojų, daugiau kaip pusė jų patyrė finansinių nuostolių. Dažniausiai pasitaikantys atvejai – apgaulė perkant prekes, su investicijomis susijęs sukčiavimas ir duomenų viliojimas. Taip pat pažymėtina, kad daugiau kaip trečdalis nukentėjusių ir pinigų praradusių gyventojų apie incidentą nepranešė – dažnai dėl įsitikinimo, kad pranešę apie tai, nieko nepakeistų. Šie skaičiai atskleidžia ne tik problemos mastą, bet ir itin svarbų atotrūkį tarp sukčiavimo ir reagavimo į jį veiksmais, o tai riboja institucijų galimybes imtis veiksmingų atsakomųjų priemonių.
Išvados paneigia stereotipus, kad nuo sukčiavimo daugiausia nukenčia tik tam tikrų grupių gyventojai. Didelė dalis suaugusiųjų pripažįsta, kad auka gali tapti bet kas, nepriklausomai nuo asmeninių savybių. Be to, vis intensyviau naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis, didėja ir tikimybė tapti sukčiavimo auka, todėl akivaizdu, kad finansų sritį vis labiau skaitmeninant, reikalingos ne tik žinios, bet ir elgesio atsparumas.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Vaida Markevičienė pažymi: „Finansinį sukčiavimą lemia tiek technologijos, tiek žmogaus elgsena – tai dvi tos pačios problemos pusės ir šią problemą reikia spręsti kompleksiškai. Duomenys aiškiai rodo, kad auka gali tapti bet kas, vadinasi, nuo reagavimo turime pereiti prie prevencijos – stiprinti gyventojų gebėjimą atpažinti riziką ir bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir rinkos dalyviais kuriant sprendimus, kuriais sukčiavimas būtų sustabdytas prieš jam pasireiškiant“.
EBPO vyresnioji politikos analitikė Chiara Monticone pabrėžia: „Mums yra garbė dalyvauti šiame svarbiame projekte, kurio patikima duomenų bazė sukaupta remiantis tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu tyrimu, įskaitant reprezentatyvią suaugusių gyventojų apklausą ir nuodugnią nukentėjusių asmenų įžvalgų analizę. Tai padės parengti konkrečius, duomenimis pagrįstus pasiūlymus, kokiomis priemonėmis stiprinti vartotojų atsparumą sukčiavimui ir gerinti finansinių sprendimų priėmimą“.
Europos Komisijos reformų ir investicijų darbo grupės (SG REFORM) skyriaus vadovas Heinrich Wollny pabrėžė šio projekto svarbą: „Šis ES finansuojamas projektas yra dalis pavyzdinės iniciatyvos, susijusios su svarbiausiais ES prioritetais, būtent finansiniu raštingumu, santaupų ir investicijų sąjunga ir skaitmenine pertvarka. Finansų skaitmenizacija atveria galimybių ir skatina augimą. Tačiau tam reikia, kad žmonės suprastų šias galimybes, kaip saugiai jomis naudotis ir kaip išvengti sukčiavimo bei apgaulės, – kad gyventojai ir namų ūkiai galėtų didinti savo finansinį atsparumą ir mažinti pernelyg didelio įsiskolinimo riziką. Europos Komisija taip pat labai palankiai vertina Latvijos ir Lietuvos pasirinktą šio projekto įgyvendinimo bendradarbiaujant ir mokantis vieniems iš kitų būdą, taip pat tai, kad buvo pasikviesti Suomijos ekspertai ir pasinaudota ES parama skaitmeniniam finansiniam raštingumui stiprinti“.
Projektą techninės paramos priemonės lėšomis finansuoja Europos Sąjunga , o įgyvendina EBPO bendradarbiaudama su Europos Komisija, Lietuvos banku ir Latvijas Banka. Įgyvendinant projekto paskutinįjį etapą darbas bus tęsiamas – remiantis tyrimo išvadomis, bus toliau planuojama konkreti politika ir rinkos veiksmai. Įžvalgos, gautos per Vilniuje vykstantį tarptautinį seminarą, taps pagrindu įgyvendinti tolesnes projekto priemones: tiesiogiai padės parengti praktinį, duomenimis pagrįstą veiksmų planą, ypač daug dėmesio skiriant Lietuvos gyventojų atsparumo didinimui. Atitinkamų suinteresuotųjų subjektų diskusijos tęsis ir Rygoje, atsižvelgiant į konkrečias Latvijos aplinkybes. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – ugdyti gyventojų žinias, įgūdžius ir elgseną, kurie yra reikalingi norint saugiai naudotis vis intensyviau skaitmeninamomis finansinėmis paslaugomis, ir didinti ilgalaikę finansinę gerovę visoje Lietuvoje ir Latvijoje.
