Vilniaus miesto tarybos narė Rasa Račienė, vertindama po „Kaunas Pride“ kilusią diskusiją, rugsėjo 14-ąją pareiškė, kad žmogaus teisės neturėtų tapti politinio lojalumo testu. Laisvės partijos frakcijai priklausanti sostinės Žmogaus teisių komisijos pirmininkė taip reagavo į ginčus dėl eitynių organizatorių politinių žinučių ir renginyje rodyto solidarumo su Palestina.
Eitynėse žygiavo apie 500 žmonių
Antrosios „Kaunas Pride“ eitynės surengtos rugsėjo 12 dieną. Pirmasis toks renginys Kaune vyko 2021-aisiais.
BNS žurnalisto vertinimu, šįkart Laisvės alėja žygiavo apie 500 žmonių, nors leidimas buvo išduotas renginiui, kuriame galėjo dalyvauti iki 5 tūkst. žmonių.
Eisena pajudėjo nuo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios, žygiavo Laisvės alėja, apsisuko ties E. Ožeškienės gatve ir grįžo į Nepriklausomybės aikštę. Priekyje buvo nešamas plakatas „Buvom, esam, būsim“, o tarp dalyvių matėsi LGBTQ+, Palestinos, Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavos.
Organizatoriai iškėlė tris pagrindinius reikalavimus: mokslu ir istoriniais faktais grįstos LGBTQIA+ žmonių reprezentacijos švietime, šeimų teisinio pripažinimo bei apsaugos ir įtraukios sveikatos priežiūros.
Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė nurodė, kad eitynės praėjo gana sklandžiai ir didesnių incidentų neužfiksuota. Prieš renginį buvo sulaikyti du vyrai, pas kuriuos rasta pirotechnikos gaminių ir du peiliai, dar keli asmenys sulaikyti eitynių metu.
Palestinos simboliai įžiebė politinį ginčą
„Kaunas Pride“ atstovė spaudai Beata Starodubova eitynes pirmiausia apibūdino kaip politinį protestą prieš homofobiją ir transfobiją, o tik paskui – kaip šventę. Pasak jos, LGBTQIA+ žmonių teisės yra susijusios su kitų marginalizuojamų grupių teisėmis, todėl renginyje sąmoningai reikštas solidarumas ir su Palestina.
Eisenos pradžioje buvo nešamos dvi Palestinos vėliavos, dalyviai skandavo anglišką šūkį „No pride in genocide“ („Nėra pasididžiavimo genocide“). B. Starodubova patvirtino, kad organizatoriai palaiko Palestiną.
Medicinos psichologas Bernardas Lukaitis, atsakydamas į kritiką dėl tokio solidarumo, teigė, kad musulmoniškų šalių požiūris į homoseksualumą neatima iš LGBTQ+ žmonių teisės ginti palestiniečių teisę gyventi. Jis taip pat pabrėžė, kad dalyvavimas eitynėse nereiškia pritarimo visoms jose matomoms vėliavoms.
Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis dar prieš renginį pripažino, kad organizatoriai padarė komunikacijos klaidų. Jo teigimu, atėjimas palaikyti LGBTQ+ lygybės neturėtų reikšti pareigos priimti visą kitų politinių pozicijų paketą.
Nepaisydamas kritikos, A. Rudomanskis ragino žmones dalyvauti. Jis perspėjo, kad gerokai mažesnė eisena nei 2021 metais galėtų būti suprasta kaip politinis signalas, jog LGBTQ+ teisės visuomenei tapo mažiau svarbios.
Kritikai pasigedo aiškesnio dėmesio LGBTQ+ žmonėms
Po eitynių režisierius Romas Zabarauskas pareiškė, kad „Kaunas Pride“ suklupo dėl politinių prieštaravimų. Jo vertinimu, organizatorių sprendimai jau daro žalą LGBT+ lietuvių lygiateisiškumo siekiui.
R. Zabarauskas ypač kritikavo organizatorių raginimą pirmenybę teikti simboliams, remiantiems, jo vertinimu, su genocidu ar autoritariniais režimais siejamas šalis ir visuomenes. Režisieriaus teigimu, taip marginalizuojamai Lietuvos LGBT+ bendruomenei užkraunamos skaldančios pasaulio konfliktų temos.
Dizaineris Mantas Mackevičius taip pat sakė pasigedęs aiškios žinutės, kad „Pride“ pirmiausia yra apie LGBTQ+ žmones. Jis kritikavo tai, kad eisenos priekyje dominavo Palestinos, o ne „Pride“ vėliavos.
Penkiolika metų kartu gyvenantys Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius teigė sąmoningai ignoravę organizatorių iškeltas politines temas. Prie eitynių jie prisijungė norėdami parodyti, kad vienalytės šeimos egzistavo, egzistuoja ir egzistuos.
