Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo.
2024 metų kovą–gegužę Kauno technologijos universiteto (KTU) SAF mokslininkai įrengė oro temperatūros, santykinės drėgmės ir anglies dvideginio (CO2) matuoklius dviejose identiškose viena šalia kitos esančiose pagrindinio ugdymo mokyklose. Abi jos – identiško išplanavimo, pastatytos tais pačiais metais, jose mokosi panašus skaičius 6–14 metų moksleivių ir dirba panašus skaičius darbuotojų.
Pastebimi skirtumai
„Tyrimą rengėme taip, kad gautume duomenis šildymo ir jau šiltojo sezono laikotarpiu, taip pat laiką skirstėme į pamokų (nuo 8 iki 15 val.) ir popamokinį laiką. Norėdami kuo tikslesnės informacijos, jutiklius įrengėme klasėse, 1,1 metro aukštyje, kur jų neveiktų tiesioginiai saulės spinduliai ir oro srautai pro langus. Įsivaizduokite toliausiai nuo langų klasėje sėdintį moksleivį – mūsų tyrimas parodė, ką jis jaučia pamokų metu“, – pasakojo KTU doktorantas Paulius Vestfal.
Pasak pradedančiojo tyrėjo, oro temperatūros ir drėgmės rodikliai nenustebino ir tyrimas patvirtino, kad renovacija pagerina šiluminį komfortą ir stabilizuoja patalpų mikroklimatą. Renovuotoje mokykloje klasėse buvo apie 1,8 °C šilčiau, nei nerenovuotoje, o santykinė oro drėgmė dėl pastato sandarumo buvo apie 6 proc. mažesnė, bet vis dar atitiko higienos normų ribas (nuo 30 iki 60 proc.).
Dėl prasto vėdinimo kenčia mokymosi kokybė
Deja, nė vienoje mokykloje nebuvo įrengta jokių specialių vėdinimo įrenginių, o viskas palikta natūraliam vėdinimui ir bendruomenės sąmoningumui.
Pamokų metu CO2 koncentracija klasėse būdavo 80 proc. didesnė nei tuo metu kai klasėmis nebuvo naudojamasi. Renovuotoje mokykloje CO2 viršijo 1500 ppm apie 5 proc. pamokų laiko. Nerenovuotoje mokykloje CO2 viršijo 1500 ppm apie 12 proc. pamokų laiko. Natūraliai su kiekviena pamoka didėdavo CO2 koncentracija, o pasibaigus pamokoms į oro sudėtis į normalų lygį sugrįždavo tik paryčiais, apie 3–4 val.
„Matome, kad renovacija sumažino problemą, bet jos neišsprendė. Mokykloje trūksta modernių vėdinimo įrenginių. Suprantame, kad dažniausiai tai lemia finansų trūkumas ir prioritetas pastato apšiltinimui, bet toks mąstymas nepadeda užtikrinti gero mikroklimato ir ilgainiui gali kenkti pačių moksleivių sveikatai ir mokymosi rezultatams“, – rezultatus aptarė P. Vestfal.
KTU doktorantas rekomenduoja imtis elementarių veiksmų čia ir dabar, be didesnių investicijų: pirmiausia pertraukų metu palikti klasę tuščia ir praverti langus, mažinti mokinių skaičių klasėse (ypač mažesnio ploto patalpose), stebėti CO2 lygį klasėse, ir jam viršijus 1500 ppm, pamokų metu, trumpam praverti langus arba duris, kai CO2 lygis viršija.
„Mikroklimatas klasėse yra ne tik komforto, bet ir mokymosi kokybės klausimas, remiantis moksliniais straipsniais, oro kokybė klasėse gali lemti greitesnį nuovargį, sunkesnį susikaupimą ir koncentraciją, galvos skausmus. Ir visa tai susideda į mažesnį mokymosi efektyvumą“, – perspėja KTU mokslininkas.
Mokslininkai kviečia į renovaciją žiūrėti plačiau
Apžvelgdama šio tyrimo rezultatus KTU SAF profesorė Lina Šeduikytė tikina, kad vertinant mokyklų pastatus ir jų renovaciją matyti, kad vėdinimas dažnai užmirštamas, tačiau, nepaisant to, reikėtų dėmesį jau kreipti ne tik į mikroklimatą, bet ir žvelgti plačiau.
„Mokyklų atnaujinimas turėtų būti vertinamas ne tik per energijos taupymo prizmę ir mikroklimatą, bet ir per viso gyvavimo ciklo poveikį aplinkai: nuo statybinių medžiagų pasirinkimo ir jų sukeliamų emisijų iki eksploatacijos bei pastato gyvavimo pabaigos. Pavyzdžiui, net ir energetiškai efektyvus pastatas gali turėti didelį anglies pėdsaką dėl neatsakingai parinktų medžiagų ar technologijų. Todėl, siekiant iš tiesų tvarių sprendimų, būtina taikyti holistinį požiūrį, integruojant mikroklimato kokybę, energinį efektyvumą ir aplinkosauginį poveikį į vieningą vertinimo sistemą“, – tikino mokslininkė.
Tiesa, ne kiekvienai mokyklai vien vėdinimas gali būti išsigelbėjimas. P. Vestfal pastebi, kad reikia atsižvelgti ir į tai, kas slypi už lango, mat jei šalia yra labai judri gatvė, į patalpas gali pakliūti daug išmetamųjų dujų, kietųjų dalelių ar pamoką trukdyti elementarus triukšmas.
„Įtaką moksleivių ir mokytojų savijautai gali daryti ir aplinkos oras dėl didelio eismo ar esamų gamyklų netoli miesto. Tokie faktoriai kaip triukšmas, bloga akustika klasėse ir netinkamas apšvietimas didina nuovargį ir mažina dėmesio koncentraciją. Mokyklos aplinką galima prižiūrėti ne tik mokyklų, bet ir savivaldybių mastu. Savivaldybės galėtų mažinti eismą ir aktyviau prižiūrėti, kad pramonės įmonės ar gyvenamųjų namų ūkiai, kurie kūrenasi kietuoju kuru, tai darytų pagal reikalavimus ir nedegintų kenksmingų medžiagų“, – tikino KTU doktorantas.
