Fotografas, tapytojas ir vaizdo kūrėjas Oskaras Armonas nepastovias pajamas amortizuoja santaupų rezervu bei stabilesniais filmavimo darbais, o aktorė Saulė Emilija Rašimaitė finansinio saugumo ieško pasirašiusi terminuotą sutartį su Nacionaliniu Kauno dramos teatru. Abiejų kūrėjų patirtis rodo, kad pragyventi iš meno dažnai padeda ne vienas pajamų šaltinis, bet kūrybos, papildomų darbų ir finansinio atsargumo derinys.
Vaizdo kūrimas O. Armonui užtikrina pastovesnes pajamas
Fotografijos studijas baigęs O. Armonas šiuo metu filmuoja meno projektus, koncertus ir muzikos vaizdo klipus. Pasak kūrėjo, būtent vaizdo darbai suteikia daugiau finansinio stabilumo nei fotografija ar tapyba.
Fotografija vis dėlto išlieka svarbi jo kūrybos dalis. O. Armonas yra sukaupęs nykstančią Kauno architektūrą įamžinančių nuotraukų archyvą, iš kurio ateityje norėtų išleisti knygą.
Prie tapybos kūrėjas sugrįžo per COVID-19 pandemiją. Tačiau paveikslų pardavimas, jo vertinimu, yra sudėtingas: Lietuvos meno rinka maža, o jo darbais dažniau susidomi pirkėjai iš užsienio.
O. Armono pajamos smarkiai svyruoja. Kartais beveik visa žiema praeina be darbo, o kartais daug užsakymų susikaupia per vieną savaitę. Dėl to kūrėjas nuolat laiko santaupų rezervą, kuris padeda išgyventi laikotarpius, kai užsakymų sumažėja.
Ieškodamas stabilesnės veiklos, jis keliems mėnesiams buvo išvykęs dirbti į ūkį – ganė ir kirpo avis. Šis darbas suteikė ne tik pajamų, bet ir galimybę kuriam laikui atsitraukti nuo meno.
Sutartis teatre suteikia stabilumo, bet riboja pasirinkimą
S. E. Rašimaitė su teatru susipažino dar vaikystėje: daug laiko praleido „Keistuolių teatre“, kuriame vaidino jos tėvai. Vėliau Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje ji mokėsi chorinio dirigavimo, o aktorystę galutinai pasirinko dvyliktoje klasėje.
Po pirmojo studijų kurso aktorė gavo vaidmenį režisieriaus Jono Trukano filme „Rūpintojėlis“. 2024 metais ji baigė vaidybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o po studijų dvejus metus dirbo laisvai samdoma aktore.
2026 metų rugpjūčio 12 dieną Nacionalinis Kauno dramos teatras paskelbė, kad S. E. Rašimaitė kartu su aktoriais Gabriele Baubaite ir Adomu Jasiukėnu papildė jo trupę. S. E. Rašimaitė su teatru pasirašė terminuotą sutartį.
Aktorės vertinimu, etatas suteikia finansinio stabilumo ir garantuoja nuolatinę kūrybinę veiklą. Kita vertus, dirbant teatre tampa sunkiau derinti vaidmenis kitose scenose ar dalyvavimą papildomuose projektuose.
Atlygis teatre taip pat nėra vienodas kiekvieną mėnesį. Prie bazinės algos prisideda išmoka, kurios dydis priklauso nuo suvaidintų spektaklių skaičiaus ir vaidmens apimties.
S. E. Rašimaitės pajamos neapsiriboja teatru – ji taip pat dirba įgarsinimo srityje. Aktorė pažymi, kad jos kolegos papildomai vaidina kine ir nepriklausomuose teatruose, garsina reklamas, dėsto arba moko vaikus.
Kultūros taryba finansavo maždaug kas penktą paraišką
O. Armonas yra gavęs Lietuvos kultūros tarybos stipendiją fotografijos veiklai. 2020 metų tarybos sprendime jam buvo numatyta 1 800 eurų, tačiau vėlesnė kūrėjo finansavimo paraiška, pasak jo, buvo atmesta.
2026 metais Lietuvos kultūros tarybos biudžetas siekia 22,748 mln. eurų – maždaug 1,55 mln. eurų, arba 6,4 proc., mažiau nei 2025 metais, kai jis sudarė 24,3 mln. eurų.
Per 2026 metų antrąjį meno sričių finansavimo etapą 121 projektui skirta kiek daugiau nei 1,541 mln. eurų. Iš viso gautos 566 paraiškos, kurių bendras finansavimo poreikis viršijo 9,2 mln. eurų, todėl lėšų sulaukė maždaug kas penkta iniciatyva.
2025 metais tame pačiame etape buvo finansuoti 192 projektai ir paskirstyta daugiau kaip 2,15 mln. eurų. Tąkart pateikta 680 paraiškų, kuriomis prašyta 10,5 mln. eurų. Taigi per metus finansuotų projektų sumažėjo 71, arba apie 37 procentus. Lietuvos kultūros taryba pabrėžė, kad kartu su biudžetu paraiškų kokybė nesumažėjo ir paramos būtų vertos dar dešimtys iniciatyvų.
Išorinio finansavimo reikėtų ir būsimiems O. Armono sumanymams. Jis planuoja didesnę asmeninę tapybos parodą, taip pat norėtų sukurti rimtesnį trumpametražį arba pilnametražį filmą. Pasak kūrėjo, pati paroda pirmiausia sukuria išlaidų: reikia mokėti už paveikslų rėminimą, patalpas ir instaliavimą.
Prieš kelerius metus O. Armonas nusprendė nebedirbti nemokamai. S. E. Rašimaitė pastebi, kad jauni aktoriai dėl patirties dažniau priima menkai apmokamus pasiūlymus, nors jau karjeros pradžioje turi rūpintis savo profesiniu įvaizdžiu.
Aktorė taip pat pabrėžia šeimos finansinio užnugario svarbą. Galimybė sulaukti tėvų pagalbos ar turėti kur gyventi leidžia jaunam kūrėjui lengviau ištverti laikotarpius, kai pajamos yra nepastovios, ir suteikia daugiau laisvės renkantis darbus.
