Lietuvos Respublikos Seime įregistruotos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos siūlo mokamus atsitiktinio turinio mechanizmus, kitaip žinomus kaip „loot box“, priskirti informacijai, darančiai neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi. Šiomis pataisomis siekiama riboti „loot box“ prieinamumą nepilnamečiams ir įvesti patikimesnę amžiaus tikrinimo tvarką.
Seimo narys Mindaugas Lingė pabrėžė, kad „loot box“ mechanizmai, nors dažnai suvokiami kaip nekalta žaidimo dalis, savo veikimo principu primena lošimus. „Pavojingiausia tai, kad tėvai dažnai net nežino, už ką moka. Vaikui tai atrodo kaip žaidimas, tačiau už pinigus jis perka atsitiktinį rezultatą ir mokosi bandyti dar kartą. Pasekmes jau matome – į lošimus įninka vis daugiau vaikų, todėl šios problemos nebegalime palikti už reguliavimo ribų“, – sakė M. Lingė.
Problemą patvirtina ir 2024 m. ESPAD tyrimas: Lietuvoje per pastaruosius metus iš pinigų lošė 14,3 proc. 15–16 metų moksleivių, o tarp vaikinų šis skaičius siekė net 24,1 proc. Europoje internetu lošiančių paauglių dalis nuo 2019 iki 2024 m. išaugo nuo 7,9 proc. iki 14 proc. Per tą patį laikotarpį Europoje tarp lošiančių moksleivių galimai žalingo lošimo požymių turinčių jaunuolių dalis beveik padvigubėjo – nuo 4,7 proc. 2019 m. iki 8,5 proc. 2024 m.
Oleg Mackevič, Lošimų priežiūros tarnybos vyriausiasis specialistas, akcentavo, kad rizika kyla dėl paties mechanizmo veikimo principo: „Sumoki, nežinai rezultato, lauki, patiri jaudulį ir nori bandyti dar kartą. Tai azartiniams lošimams artima mechanika, o paaugliams dėl jų raidos ypatumų sunkiau kontroliuoti impulsus ir įvertinti riziką.“ Jis pridūrė, kad aiškesnis tėvų informavimas, tinkamas amžiaus įvertinimas ir patikimesnės nepilnamečių apsaugos priemonės yra pagrįstos prevencijos priemonės, todėl palaiko pataisas.
Seimo narės Daivos Ulbinaitės teigimu, siūlomomis pataisomis siekiama sureguliuoti iki šiol neapibrėžtą sritį. „Vaikui lošti draudžiame, bet lošimui artimus mechanizmus jo žaidime iki šiol paliekame beveik be apsaugos. Šią teisinę spragą ir taisome: aiškiai apibrėžiame „loot box“, ribojame jų pirkimą nepilnamečiams ir reikalaujame realios amžiaus patikros. Vien varnelės „man jau 18“ vaiko apsauga vadinti negalime“, – sakė D. Ulbinaitė.
Inga Dapkūnienė, lošėjų artimųjų paramos grupės atstovė, atkreipė dėmesį, kad už statistikos slypi konkretūs žmonės ir šeimos, susidūrę su pasitikėjimo praradimu, melu, skolomis ir skaudžiais pavyzdžiais, kai paaugliai, pradėję nuo kompiuterinių žaidimų ir „loot box“, vėliau įklimpsta į lošimus. „Ne kiekvienas juos atidaręs vaikas taps priklausomas, bet rizikos ignoruoti negalime. Todėl būtina ir aiškiai žymėti, ir reguliuoti“, – sakė I. Dapkūnienė.
