Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sprendimai Kaune ir Vilniaus rajone bei Vilniaus mero Valdo Benkunsko migracijos retorika kelia klausimą, ar partija nuosekliai juda į dešinę, rugsėjo 1 dieną paskelbtoje analizėje svarsto 15min. Tačiau politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili perspėja, kad vietos skyrių pasirinkimus gali lemti artėjantys savivaldos rinkimai, todėl jų negalima automatiškai laikyti visos partijos ideologinio posūkio įrodymu.
Kauno konservatoriai pasirinko Šarūną Jasiukevičių
Atviruose TS-LKD Kauno skyrių rinkimuose kandidatu į Kauno merus išrinktas visuomenininkas ir verslininkas Šarūnas Jasiukevičius. Jis surinko apie 70 proc. balsavusių partijos Kauno skyrių narių ir rėmėjų balsų.
Atrankoje taip pat dalyvavo Andrijana Filinaitė, Rokas Mickus, Audronė Baronienė ir Dainoras Lukas. Š. Jasiukevičiaus kandidatūrą dar turės galutinai patvirtinti TS-LKD taryba.
Š. Jasiukevičius pristatomas kaip Ukrainos rėmėjas ir gynybos temų komentatorius, feisbuke turintis apie 100 tūkst. sekėjų. Iki įstojimo į TS-LKD jis kelerius metus priklausė Nacionaliniam susivienijimui, pasisakė už griežtesnę migracijos kontrolę ir kritikavo Stambulo konvenciją.
TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Kauno rinkėjai pasirinko norimą miesto lyderį. Pasak jo, Kaunas galėtų tapti saugumo ir atsparumo pavyzdžiu visai Lietuvai.
Tarp kitų partijos prioritetų Kaune L. Kasčiūnas įvardijo būsto prieinamumą jaunoms šeimoms, vaikų priežiūros infrastruktūrą ir palankesnes sąlygas dirbantiems tėvams. Eiliniai Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų pavasarį.
Mariaus Kundroto priėmimas sukėlė aštrių diskusijų
Kitu galimo TS-LKD posūkio į dešinę ženklu 15min laiko partijos Vilniaus rajono skyriaus sprendimą priimti Marių Kundrotą. Portalas jį apibūdino kaip kraštutinės dešinės politiką, LGBT bendruomenės ir Europos migracijos politikos kritiką. Jo narystė partijoje sukėlė aštrių diskusijų.
M. Kundrotas anksčiau priklausė „Jaunajai Lietuvai“, vadovavo Lietuvių tautinio jaunimo lygai, buvo vienas Tautininkų sąjungos atkūrėjų ir jos vicepirmininkas. 2019–2025 metais jis priklausė Tautos ir teisingumo sąjungai.
2026 metų rugpjūtį M. Kundrotas savo pasirinkimą pavadino galbūt paskutiniu partiniu žingsniu. Jis pripažino TS-LKD „daugiavektoriškumą“ ir žadėjo su kitaip manančiais partijos nariais diskutuoti konstruktyviai.
Vilniaus meras griežtina migracijos retoriką
Į svarstymą apie TS-LKD judėjimą į dešinę įtraukta ir Vilniaus mero V. Benkunsko migracijos retorika. Gegužės 4 dieną meras rinko parašus už siūlymą ne Europos Sąjungos piliečiams po trejų gyvenimo Lietuvoje metų leidimą pratęsti tik tuomet, jeigu jie įrodytų mokantys lietuvių kalbą bent A2 lygiu.
Vilniaus savivaldybė skelbė, kad užsieniečiai sudaro maždaug dešimtadalį sostinės gyventojų. Vidaus reikalų ministerija atsakė, jog migrantų integracija yra bendra valstybės ir savivaldybių atsakomybė.
Politologas Matas Baltrukevičius V. Benkunsko aktyvumą siejo su pasirengimu 2027 metų savivaldos rinkimams. Pats Vilniaus meras argumentą, kad jo iniciatyvą lemia rinkiminis išskaičiavimas, atmetė.
Klaipėdos universiteto politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili pabrėžė, kad Kauno ir Vilniaus rajono skyrių sprendimus gali diktuoti skirtingos vietos rinkimų aplinkybės. Todėl, jos vertinimu, šių pasirinkimų nepakanka tvirtinti, jog visa TS-LKD nuosekliai keičia ideologinę kryptį.