Nors šiuolaikinės technologijos leidžia akimirksniu susisiekti su artimaisiais, naujausias „Tele2“ tyrimas atskleidė, kad maždaug kas penktas 18–29 metų jaunas žmogus po pokalbio apie emocinę savijautą ar asmeninius sunkumus nesijautė iki galo išklausytas. Tyrimo duomenimis, 16 proc. jaunuolių jautėsi išklausyti tik iš dalies, o 4 proc. teigė visai nesijautę išgirsti.
„Tele2“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė pažymėjo, kad technologijos ir dirbtinis intelektas (DI) pratina mus prie greitų atsakymų, tačiau greitas susirašinėjimas dar negarantuoja kokybiško pokalbio. Ji pabrėžė, kad technologijos gali padėti užmegzti ryšį, bet negali sukurti jo už mus.
Psichologas Mykolas Kriščiūnas iš „Jaunimo linijos“ paaiškino, kad svarbiausia klausantis yra pašnekovo įsitraukimas – gebėjimas priimti kito mintis ir jausmus, neskubėti vertinti ar patarinėti. Anot jo, žmogui dažniausiai užtenka to, kad kitas stengiasi suprasti jo situaciją, o ne pateikia greitą atsakymą.
Psichologas taip pat įvardijo dažną klaidą – per skubotą norą spręsti kito problemas. Vietoj to siūloma sakyti „įsivaizduoju, jog tau sunku“, „papasakok daugiau“ ar „skamba nelengvai“. Klausymasis, pasak M. Kriščiūno, yra ne tik apie žodžius, bet ir apie dėmesį, kantrybę bei buvimą šalia sunkiai išgyvenančio žmogaus.
Jei kyla abejonių, ar žmogui reikia patarimo, ar tiesiog palaikymo, psichologas rekomenduoja tiesiog paklausti. Jis pabrėžė, kad emocijoms „veikti“ reikia laiko, o ne greitų sprendimų, kaip DI. Kartais itin vertinga gali būti frazė: „Aš irgi nežinau, kaip elgtis, bet galiu pabūti su tavimi kartu.“
Šiemet „Jaunimo linijos“ iniciatyva „Žalia šviesa gyvenimui“, kurią remia „Tele2“, skatina atkreipti dėmesį į klausymosi svarbą. Jos šūkis „JausmAI – ne AI. Ryšio nesugeneruosi, bet gali padėti jį kurti“ primena, kad technologijos tėra įrankis, padedantis užmegzti ryšį, bet ne pakeisti žmogiškąjį ryšį.
„Tele2“ siekia prisidėti prie lengviau pasiekiamos emocinės paramos jauniems žmonėms. Akcija „Žalia šviesa gyvenimui“ kviečia drąsiau kalbėti apie emocinę sveikatą ir mokytis išklausyti kitą, neskubant vertinti ar siūlyti sprendimus.
