Nors apie 12 proc. Lietuvos mokinių turi specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) ir didžioji dauguma jų integruotai mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, o profesinio mokymo įstaigos (PMĮ) suteikia galimybes tęsti mokslus, Valstybės kontrolės auditas parodė, kad tik reta dalis šių jaunuolių po studijų sėkmingai įsilieja į darbo rinką. Daugiau nei 90 proc. SUP turinčių mokinių įgyja profesinę kvalifikaciją, tačiau apie 70 proc. jų neįsidarbina.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžia, kad profesinis mokymas turėtų ne tik suteikti diplomą, bet ir parengti savarankiškam gyvenimui. „Šiandien matome, kad daugeliui specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių jaunuolių šis kelias nutrūksta baigus mokslus. Todėl svarbiausias kitas žingsnis yra ne tik užtikrinti galimybę mokytis, bet ir sukurti sąlygas – kvalifikacijų sistemą, švietimo pagalbą, profesinį orientavimą, užimtumo paslaugas, kad įgyta kvalifikacija taptų realia galimybe įsidarbinti ir visaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime“, – teigė ji.
Auditas taip pat atskleidė, kad švietimo pagalba profesinėse mokyklose nėra vertinama, nors ji ir yra finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. 2024 m. asignavimų panaudojimo santykis siekė 121 proc. (7,5 iš 6,2 mln. Eur), tačiau duomenys apie šios pagalbos panaudojimą nacionaliniu lygmeniu nerinkami, o įstaigos už ją neatsiskaito. Tai kelia abejonių dėl pagalbos kokybės ir apimčių, o politikams trūksta duomenų sprendimams priimti.
Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) rekomenduoja vertinti Pedagoginės psichologinės tarnybos rekomenduotos ir PMĮ faktiškai mokiniui suteiktos švietimo pagalbos apimtį, siekiant užtikrinti jos prieinamumą.
Nepaisant vertinimo trūkumų, didelė dalis SUP turinčių moksleivių renkasi profesinį mokymą: 69 proc. dešimtos ar dvyliktos klasės baigusiųjų bendrojo ugdymo mokyklose tęsė mokymąsi PMĮ. Tarp tų, kurie PMĮ mokėsi tik pagal bendrojo ugdymo programas, net 95 proc. liko siekti profesinės kvalifikacijos.
Mokymosi etape kyla trikdžių, kai dėl nepakankamų mokinių grupių atskiros profesinio mokymo programos atšaukiamos. Kaip sprendimo būdas siūlomas glaudesnis PMĮ bendradarbiavimas ir išteklių jungimas.
Didžiausias iššūkis SUP turintiems jaunuoliams išlieka įsidarbinimas po studijų. PMĮ nurodo, kad pagrindinės kliūtys – darbdavių išankstinės nuostatos ir nenoras įdarbinti, taip pat verslui trūksta finansinių skatinimo priemonių. Europos Sąjungoje siekiama užtikrinti įtraukų užimtumą per tikslines subsidijas ir socialinės ekonomikos įmonių plėtrą.
Profesinis mokymas vis labiau prisitaiko prie asmenų su intelekto sutrikimais poreikių: 2025–2026 m. m. programas vykdė 75 proc. PMĮ, o besimokančiųjų skaičius padvigubėjo iki 955. Populiariausios specialybės – virėjo ir dažytojo-tinkuotojo padėjėjo.
Pozityvų poveikį daro ir bendrojo ugdymo mokyklose siūlomi atskiri profesinio mokymo moduliai, padedantys SUP turintiems vaikams pereiti į darbo rinką ar tęsti mokslus.
Vis dėlto dalis siūlomų programų, pvz., pynėjo iš vytelių, yra siauros ir neatitinka masinės darbo jėgos paklausos. Valstybės kontrolė rekomenduoja ŠMSM, atsižvelgiant į darbdavių ir darbo rinkos poreikius, inicijuoti Lietuvos kvalifikacijų sandaros (LTKS) II lygio kvalifikacijų aprašų peržiūrą ir papildymą, įtraukiant naujas, praktinių kompetencijų įgijimą orientuotas programas.
