2024–2025 mokslo metais net 94 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių vaikų mokėsi bendrose mokyklose ar ikimokyklinio ugdymo grupėse. Tačiau Valstybės kontrolės auditas „Švietimo pagalba mokyklose“ atskleidė, kad daugiau nei pusei (56 proc.) šių vaikų mokyklose nesuteikiama visa Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) rekomenduota pagalba, o dalis apskritai lieka be jos. Tai rodo, kad fizinis buvimas bendroje klasėje savaime negarantuoja pilnavertės įtraukties.
„Fizinis vaiko buvimas bendroje klasėje savaime dar nėra įtrauktis. Šiandien skaičiai popieriuje rodo gražią statistiką – net 94 procentai specialiųjų poreikių vaikų mokosi kartu su bendraamžiais, tačiau už šių skaičių slepiasi kita, skausminga realybė. Daugiau nei pusė šių vaikų nesulaukia jiems reikalingos pagalbos, o šeimos paliekamos vienos su savo iššūkiais. Negalime toleruoti situacijos, kai vaiko teisė į pilnavertį ugdymą virsta geografine loterija, kurioje parama vienam vaikui savivaldybėse skiriasi šimtais kartų, o įgytas profesinio mokymo diplomas galiausiai neatveria durų į darbo rinką. Po šio audito sistemoje neužteks tik kosmetinių pakeitimų – teisės aktai privalo garantuoti realią pagalbą kiekvienam vaikui, kuriam jos reikia“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Trūksta specialistų, o esantiems tenka kritiniai darbo krūviai
2024–2025 mokslo metais net 94 proc. SUP turinčių vaikų mokosi bendrose mokyklose ir klasėse. 93 proc. apklaustų tėvų nurodė, kad jų vaikai buvo sėkmingai priimti į pasirinktą ar norimą mokyklą ir patenkinti visi prašymai savivaldybėse. Tačiau auditas parodė, kad 56 proc. SUP turinčių mokinių mokyklose nesuteikiamos visos rekomenduotos švietimo pagalbos specialistų paslaugos, o 5 proc. negauna jokios pagalbos. 27 proc. tėvų pripažino, kad vaikai mokykloje negauna reikiamos pagalbos, o 57 proc. šeimų ieškojo privačių specialistų.
Prie šios situacijos prisideda tai, kad mokyklos dažnai neturi ankstesnės informacijos apie vaiko poreikių lygį, todėl negali tinkamai paskirstyti mokinių. Nors rekomenduojama vienoje klasėje ugdyti ne daugiau kaip 3 mokinius su dideliais ar labai dideliais poreikiais, pasitaiko klasių, kur tokių mokinių skaičius siekia 6. Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) rekomenduoja suteikti mokykloms galimybę anksčiau susipažinti su informacija apie naujai priimamų mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius.
Sisteminę problemą gilina tai, kad 52 proc. bendrojo ugdymo mokyklų ir 75 proc. profesinio mokymo įstaigų trūksta švietimo pagalbos specialistų ir mokinio padėjėjų. Su šiuo stygiumi susiduria 91 proc. audituotų savivaldybių. Nepaisant pritraukimo priemonių, darbuotojų pritraukti sunku dėl nepatrauklių darbo sąlygų, didelių krūvių ar nepilnų etatų.
Tai lemia milžiniškus krūvių netolygumus: vienam etatui tenkantis vaikų skaičius svyruoja nuo 16 iki 337 mokinių. 6 proc. šalies mokyklų apskritai neturi švietimo pagalbos specialisto. ŠMSM rekomenduojama skubiai spręsti specialistų pritraukimo klausimą ir atnaujinti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrose klasėse privalomai atsirastų antrasis mokytojas arba švietimo pagalbą teikiantis asmuo.
Vėluojanti pagalba, tėvų pasipriešinimas ir gabių vaikų šešėlis
Nors PPT tinklas taiko eiliškumo prioritetus, pagalba SUP turintiems vaikams dažnai vėluoja: 34 proc. tarnybų nurodo, kad specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimui tenka laukti ilgiau nei mėnesį. Procesą stabdo ir priklausomybė nuo tėvų dokumentų bei pasipriešinimas – 35,8 proc. tarnybų nurodo atvejus, kai mokyklos negalėjo užregistruoti vaiko vertinimui dėl tėvų nesutikimo.
Audito duomenimis, 88–98 proc. PPT ir 73 proc. mokyklose dirbančių švietimo pagalbos specialistų stinga standartizuotų instrumentų SUP vertinimui. Nėra vientisos ir aiškios SUP turinčių mokinių pasiekimų bei pažangos vertinimo sistemos. Taip pat trūksta reglamentavimo, kaip identifikuoti išskirtinių gabumų turinčius vaikus, todėl talentingi mokiniai dažnai lieka neatpažinti.
ŠMSM rekomenduojama nustatyti aiškią veiksmų seką, kai tėvai nesutinka atlikti pirminio vertinimo ar atsisako pasirašyti išvadas. Lietuvos įtraukties švietime centrui rekomenduojama sukurti pedagoginio psichologinio vertinimo proceso standartą ir įsigyti reikiamus instrumentus. ŠMSM taip pat rekomenduojama parengti vieningus mokinių individualios pažangos stebėjimo ir vertinimo įrankius bei nustatyti aiškias gabių vaikų atpažinimo priemones.
Augantis finansavimas ir šimtus kartų besiskirianti savivaldybių parama
Švietimo pagalbai mokyklose 2025 m. skirta 287,4 mln. Eur (2024 m. – 233,4 mln. Eur). Valstybės biudžeto lėšos sudaro 199,5 mln. Eur, savivaldybės prisidėjo 87,9 mln. Eur.
Tačiau savivaldybių indėlis skiriasi šimtais kartų – nuo 1 Eur iki 648 Eur vienam vaikui. Dabartinio finansavimo dažnai pakanka tik nedideliems poreikiams, o didelių ar labai didelių specialiųjų poreikių mokiniams reikėtų dvigubai daugiau lėšų.
Profesinis mokymas: diplomas kišenėje, bet durys į darbo rinką užvertos
Daugiau nei 90 proc. SUP turinčių mokinių, baigusių bendrojo ugdymo mokyklas, sėkmingai įgyja profesinę kvalifikaciją. Tačiau net 70 proc. šių absolventų po mokslų neįsidarbina. Problema, kad darbdaviai turi išankstinių nuostatų, o kvalifikacijos ir mokymo programos nėra pakankamai orientuotos į darbo rinkos poreikius. Be to, darbdaviams netaikomos skatinimo priemonės, o perėjimo iš mokyklos į darbo rinką mechanizmas nefunkcionuoja.
Valstybės kontrolė ŠMSM rekomenduoja inicijuoti ir papildyti kvalifikacijų aprašus, kad būtų sukurtos naujos profesinio mokymo programos, atliepiančios darbdavių ir darbo rinkos poreikius.
