Nors Z kartos (gimusių 1997–2012 m.) atstovai nuolat naudojasi telefonais, skambinti jais nori vis rečiau. Tarptautinė apklausa atskleidė, kad net 65 proc. šios kartos atstovų jaučiasi nejaukiai, kai reikia paskambinti nepažįstamam žmogui. Tiek bendraujant su šeima, tiek su draugais, jaunuoliai kur kas dažniau renkasi susirašinėjimo programėles nei tradicinius skambučius. Ši tendencija pastebima ir Lietuvoje, remiantis „Bitės“ duomenimis.
„Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius Modestas Ropė teigia, kad ilgesnio laikotarpio duomenys rodo aiškią tendenciją: iki pandemijos tradicinių skambučių „Bitės“ tinkle nuosekliai mažėjo (2015–2019 m. – apie 14 proc.). COVID-19 pandemijos pradžioje šis rodiklis trumpam išaugo, tačiau pasibaigus ribojimams vėl pradėjo mažėti. Per pastaruosius 1,5 metų skambučių skaičius smuko dar apie 4 proc. ir dabar grįžęs į ikipandeminį lygį.
M. Ropė pabrėžia, kad tai nereiškia, jog žmonės bendrauja mažiau. Tradicinis skambutis tiesiog konkuruoja su kitais bendravimo būdais, tokiais kaip žinutės, balso ir vaizdo skambučiai programėlėse. Daugiau bendravimo vyksta naudojant mobiliuosius duomenis.
Skambinti tradiciniu būdu nori tik šeštadalis
Didžiojoje Britanijoje atlikta „YouGov“ apklausa patvirtino paplitusį mitą apie Z kartos telefono naudojimo įpročius, ypač išskiriant tradicinio skambučio pasirinkimo dažnumą.
Apklausiant 18–28 metų Z kartos atstovus, tik 17 proc. nurodė, kad jiems patogiausia susisiekti su artimu draugu ar šeimos nariu būtų telefono skambučiu. Tuo tarpu tarp 61–79 metų Kūdikio bumo kartos atstovų (gimusių 1946–1964 m.) taip manė net 62 proc. Respondentų apklausa taip pat parodė, kad raštu (žinutėmis, el. paštu, programėlėmis) bendrautų 65 proc. Z kartos ir tik 26 proc. vyriausiosios apklaustos kartos atstovų.
M. Ropė aiškina, kad skambutis reikalauja momentinio atsakymo, o žinutę galima perskaityti ir atsakyti patogiu metu. Jaunesni žmonės užaugo aplinkoje, kurioje lengvai palaikomi keli pokalbiai skirtingose programėlėse, o bendravimas apima nuotraukų, vaizdo įrašų ar balso žinučių siuntimą.
Ši tendencija dar ryškesnė bendraujant su mažiau pažįstamais žmonėmis. Net 90 proc. Z kartos atstovų su pažįstamu, kuris nėra artimas draugas ar šeimos narys, pirmiausia rinktųsi bendravimą raštu, o skambutį – vos 8 proc.
Pokalbis su nepažįstamuoju kelia diskomfortą
Didžiausias diskomfortas Z kartai kyla skambinant nepažįstamam žmogui – tokioje situacijoje nejaukiai jaučiasi 65 proc. apklaustųjų. Vos trečdalis jaučiasi patogiai skambindami nepažįstamiesiems, kai tarp Kūdikio bumo kartos atstovų tokių yra net 67 proc.
Vis dėlto, skambindami šeimai ar draugams, net ir Z kartos atstovai jaučiasi gerai – taip nurodė 82 proc. apklaustųjų.
„Apklausa veikiau rodo ne skambučių baimę, o pasikeitusį požiūrį. Žmonės labiau renkasi, kada skambutis yra jiems patogiausias bendravimo būdas. Mūsų tinkle daugiausia skambučių atliekama darbo valandomis, o savaitgaliais jų gerokai sumažėja. Tuo metu vidutinė pokalbių trukmė reikšmingai nekinta“, – pastebi vienas „Bitė Lietuva“ vadovų.
Keičiasi pats skambutis
Keičiasi ne tik žmonių įpročiai, bet ir technologijos, kuriomis atliekami skambučiai. Pavyzdžiui, prieš 1,5 metų tik apie 57 proc. visų skambučių „Bitės“ tinkle buvo perduodami naudojant „VoLTE“ (balso skambučių per mobilųjį internetą technologiją), o šiandien jų dalis sudaro apie 77 proc.
„Žmogui toks skambutis atrodo kaip įprastas, tačiau „VoLTE“ leidžia balsą perduoti internetu, todėl skambutis sujungiamas greičiau, užtikrinama ypatingai gera balso kokybė, o pokalbio metu galima naudotis internetu. Auga ir paties interneto reikšmė. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius „Bitės“ tinkle buvo persiųsta 26 proc. daugiau duomenų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – aiškina M. Ropė.
„Bitė“ tęsia tinklo modernizavimą, siekdama geriau atliepti Lietuvos žmonių poreikius. Įgyvendinant tinklo greitintuvo projektą, didžiojoje dalyje Lietuvos mobiliojo interneto greitis jau padidintas iki 25 proc. Iki metų pabaigos bendrovė ketina visiškai įdarbinti naujus 700 MHz dažnius, į kuriuos investavo beveik 10 mln. eurų. Šios investicijos leis dar labiau plėsti ryšį regionuose ir atokesnėse Lietuvos vietovėse. Šiemet bendrovė mūsų šalyje pastatė beveik pusšimtį naujų ryšio bokštų vietose, kuriose jų niekada nebuvo.
